Europarlamentaras Antanas Guoga įsitikinęs, kad valdančioji dauguma privalo pateikti visuomenei visus skaičius, susijusius su įsipareigojimais trečiajam Graikijos gelbėjimo paketui, ir viešai aptarti planuojamus sprendimus.

 

“Kodėl Vyriausybė privalo rodyti visus žingsnius? Nes šis sprendimas lems, kaip bus skiriami pinigai ir iš Lietuvos mokesčių mokėtojų, jeigu graikai vėliau bankrutuos. Lietuvos politikai privalo atvirai pasakyti, kokiais argumentais paremta Vyriausybės pozicija ir prisiimti atsakomybę nesėkmes atveju. Kad kiekvienas pilietis žinotų, kokia yra situacija ir koks bus kiekvieno indėlis”, – teigia A. Guoga.

 

Tokią nuomonę europarlamentaras išsakė šiandien organizuotoje diskusijoje apie kompromiso dėl Graikijos pasekmes Lietuvos piliečiams. Šią poziciją, kitus Lietuvos senjorų, jaunimo klausimus liberalas pristatė ir šiandien vykusiame LR Seimo Europos reikalų bei Užsienio reikalų komitetų posėdyje.

 

Dviejų LR Seimo komitetų posėdyje A. Guoga akcentavo, kad sprendimus priimantys politikai atsižvelgtų į riziką dėl tikrosios Graikijos skolos vertės. Jis perspėjo dėl rizikos, kad lietuviai prisideda prie skolos padengimo, kurios vertybiniai popieriai jau nuvertėję. “Graikijos skolos vertė yra mažesnė nei skelbiama. Tai rodo finansų rinkų duomenys. Rinkos visada pasako realią obligacijų kainą. Todėl kreditoriai niekada neatgaus pinigų, kuriuos realiai yra paskolinę. Lietuvos piliečiams turite paaiškinti, ar tai apskaičiuojate ir kaip tai įvertinate. Jeigu Graikija neįvykdys įsipareigojimų, tai Lietuvos mokesčių mokėtojams daug kainuos”, – perspėjo A. Guoga.

 

Pasak europarlamentaro, žmonių aktyvumas rodo, kad Graikijos krizės pasekmės Lietuvai rūpi. Verda diskusijose socialinėje žiniasklaidoje, taip pat daugiau nei šimtas dalyvių atvyko į pirmadienio vakare paskelbtą pokalbį “Kompromisas dėl Graikijos – Lietuvos įsipareigojimai ir pasekmės piliečiams”.

 

“Nėra aišku, kokia dalis įsipareigojimų dėl Graikijos gelbėjimo naštos teks Lietuvos jaunimui, kurią jie turės prisiimti ateityje. Tad mums kyla klausimas, kokiu pagrindu Lietuvos žmonės turi mokėti Graikijos skolas ir prisiimti atsakomybę už Graikijos neracionalius ekonominius ir politinius sprendimus? Manome, kad negali būti kalbama apie jokį solidarumą, nes atsakomybė už bendrų taisyklių nesilaikymą yra paskirstoma neteisingai ir neadekvačiai, neatsižvelgiant į realią valstybių situaciją. Politikai sako, kad patys kurtume savo ateitį Lietuvoje. Bet mes matome, kad kuriame Graikijos ateitį” – įsitikinęs Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Mantas Šnioka.

 

Atviroje diskusijoje Vilniuje dalyvavusi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Grasilda Makarevičienė teigė: “Graikai sako, mes buvome įpratę valgyti sočiai ir gerai, kodėl dabar drįsta atimti iš mūsų šitą kąsnį? Palaukite, kas mūsų paklausė, kaip turi nugyventi gyvenimą Lietuvos senjorai? Pagalvokim apie pensininkus, kurie gauna apie 200 eurų per mėnesį. Lietuvos pensininkai verti gyventi oriai ne mažiau nei Graikijos pensininkai. Mūsų turi paklausti nuomonės prieš skirdami valstybės pinigus graikų pensijoms. Aš nenoriu, kad mano anūkai ir vaikai visą gyvenimą mokėtų už graikų skolas”. Pasak jos, visiems reikia aiškumo, kaip bus priimami sprendimai, jeigu Graikijai neįvykdžius įsipareigojimų reikės skirti papildomų pinigų, ir ar bus atsiklausta piliečių nuomonės.