Lietuva nepasinaudojo galimybe gauti nei euro iš jau 8 mėnesius veikiančio Europos strateginių investicijų fondo (EFSI), kuris įvairiems projektams jau išdalijo 26 proc. numatytų lėšų. “Gelbėjimosi ratas ES valstybių ekonomikoms pasiekiamas ranka, o mes net nesivarginam ištiesti rankos ir jo pasiimti. Tai, kad nei vienas lietuviškas infrastruktūros ar inovacijų projektas, nei viena įmonė nerado kelio, kaip gauti EFSI lėšų – šios Vyriausybės, o pirmiausia, Ūkio ministerijos tylaus tupėjimo ir nieko nedarymo rezultatas. Kartais nieko nedarymas yra pražūtingesnis net už nemokšišką veiklą. Čia kaip tik tas atvejis”, – sako Europos Parlamento narys Antanas Guoga.

Per 8 veiklos mėnesius EFSI jau investavo 11,2 milijardų eurų. Šios investicijos papildomai sugeneravo 70,8 milijardus eurų. Bendrai tai sudaro 82 milijardus eurų arba 26 procentus nuo visų EFSI numatytų investuoti į ES ekonomiką lėšų. EFSI jau finansavo 57 infrastruktūros ir inovacijų projektus už 7,8 milijardus eurų. Taip pat susitarta su 165 smulkų ir vidutinį verslą remiančiomis institucijomis dėl 3,4 milijardų eurų investicijų. Tikimasi, kad tai palies net 136 tūkstančius smulkių ir vidutinių įmonių visoje Europoje. “Deja, bet ne Lietuvoje. 25 iš 28 ES valstybių pasistengė gauti bent gabalėlį EFSI investicijų. Lietuva kol kas gavo 0 eurų. Labai akivaizdžiai matome, ką mes prarandame”, – sako A. Guoga. Vėjo malūnų ferma Šiaurės jūros pakrantėje Belgijoje, 40 tūkstančių gyvenamųjų būstų šildymo sistemos renovacija Prancūzijoje, pažangių vaistų tyrimai ir vystymas Ispanijos biotechnologijų bendrovėje, 200 milijonų paskolų įvairia veikla užsiimantiems Nyderlandų startuoliams. Tai tik keletas pavyzdžių, kaip aktyvios valstybės išnaudoja EFSI investicijas. Investicijų planas nenumato jokių kvotų valstybėms ar veiklos sektoriams. Tam, kad būtų gautas finansavimas, tiesiog reikia pateikti reikiamas paraiškas. Lietuva nėra pateikusi nei vienos. “Visai Europai investicijų reikia, o Lietuvai gerai, kaip yra. Čia tikriausiai yra šios Vyriausybės pagrindinis moto”, – sako europarlamentaras.

Jei Vyriausybės ir kitos atsakingos institucijos veiktų aktyviai, Lietuva būtų galėjusi jau dabar vysti šalies ekonomikos augimui taip reikalingus rimtus infrastruktūros, ypatingai inovacijų, projektus ar paremti smulkiąsias ir vidutines įmones. “Jei Vyriausybė nedaro to, kas jai priklauso, turi imtis kiti. Todėl jau gegužės pabaigoje ketinu pakviesti į Lietuvą tiek Europos Komisijos pareigūnus, tiek įvairių finansinių institucijų atstovus, kurie surengs praktinius mokymus verslui, kaip pasiekti EFSI pinigus”, – sako europarlamentras. Tikimasi, kad ekspertai išaiškins mechanizmus, kuriais vadovaujantis veikia EFSI, padės perkąsti reikalingas procedūras, patars, kaip ruošti paraiškas. EFSI teikia ir techninę pagalbą, siekiant investicijų, tiek valstybinėms institucijoms, tiek privatiems subjektams. Lietuva iki šiol nesikreipė dėl tokios pagalbos. EK ekspertai mini, kad Lietuva yra viena iš keleto valstybių, kurių pasyvi pozicija EFSI kontekste kelia rimtą susirūpinimą.