Noriu atsiprašyti visų miesto svečių už šią vasarą Neringoje. Tai išties išskirtinis, UNESCO paveldo saugomas kraštas, turintis potencialo tapti mūsų valstybės vizitine kortele pasaulyje. Tačiau žmonės, šiemet neturėję galimybės išvykti į užsienio kurortus, sumokėję be aiškių argumentų pakeltą įvažiavimo mokestį, gavo parkavimo ir statybų aikštelę prie jūros. Žinau, kad Neringa gali geriau. Tačiau tam reikalinga bendra vizija, o ne tik trumpalaikis valdžios noras surinkti daugiau pinigų į biudžetą.
Šį vasaros sezoną Neringos svečiai vien tik už įvažiavimą į teritoriją lengvuoju automobiliu paklojo po 30 eurų. Atrodo, padidinus mokestį, kartu turėtų būti gerinamos ir viešosios paslaugos, bet deja. Vietoje to, žmonės sulaukė specialaus Neringos socialdemokratų pasiūlymo – vos už 30 eurų gausite statybų aikštelėmis virtusias viešąsias erdves, išardytus pėsčiųjų takus, pastatus vaiduoklius bei nuo automobilių dūstantį miestelio centrą. Privalome tai keisti.
Ilgus metus neišsprendžiamos parkavimo problemos
Specialiose automobilių parkavimo aikštelėse vaizdas graudus – jos netvarkytos nuo sovietmečio, neapšviestos, nesaugomos, o vienoje jų, paradoksalu, tačiau vietoj kelių šimtų automobilių, sustatytos kelios jachtos. Savivaldybės taryboje ne kartą kėlėme klausimus dėl automobilių parkavimo, tačiau valdžia opozicijos balso negirdi.
Norisi tik priminti, kad įvažiavimo mokestį valdantieji vadina ekologiniu ir juo neva siekia mažinti automobilių srautus. Paradoksalu – lozungais socialdemokratai kviečia svečius naudotis dviračiais bei paspirtukais, laukia šeimų su vežimėliais, o savo sprendimais demonstruoja priešingą elgesį – takus vasaros sezono metu išardo, pagrindines gatves užkemša automobiliais. Šios problemos toli gražu nėra neišsprendžiamos, tam nereikia didelių lėšų, užtektų tiesiog politinės valios.
Ekologiškas susisiekimas, pasitelkiant ne mokesčius, o inovacijas
Nors ekologija bei darnus judumas – mėgiamos valdančiųjų frazės, reali situacija rodo ką kita. Po Nidą kursuojantys seni motoriniai „tuk tukai“ ne tik drumsčia gyventojų bei poilsiautojų ramybę, bet ir daro žalą nuostabiai Kuršių nerijos gamtai. Būtina užtikrinti, kad visos šios transporto priemonės būtų varomos elektra. Kitas opozicijos siūlymas – paleisti nemokamą, elektra varomą autobusą maršrutu Nida – Smiltynė – Nida. Neabejoju, jog tokia priemonė paskatintų žmones rinktis alternatyvias transporto priemones ir žymiai svariau prisidėtų prie gamtos puoselejimo nei tariamas ekologinis mokestis.
Šiai dienai turistai į Neringą atvykti gali keliais būdais: dviračiu, automobiliu, sausakimšu autobusu, 50 metų senumo laivu „Raketa“ bei tokiu pačiu senu, tačiau naujai pavadintu laivu „Benas“. Kaip galėtų atrodyti susisiekimas su Neringa po 10 metų? Svečius galėtų plukdyti modernūs, elektra varomi, greitaeigiai laivai. Tokia valstybės investicija atsipirktų ne tik dėl ekologinio aspekto, bet ir pritrauktų kurortui daugiau svečių. Smiltynės perkėlos strateginis tikslas turėtų būti ne perkelti kuo daugiau automobilių ir uždirbti, o skatinti alternatyvas susisiekimui. To nebuvimą puikiai iliustruoja prieš keletą metų įsigytas greitaeigis kateris, kuris labai greitai buvo tiesiog parduotas dėl per mažo pelningumo.
Per patį turizmo sezono įkarštį savivaldybė taip pat užsimojo įgyvendinti infrastruktūrinius projektus. Šiuo metu tvarkomas Urbo kalnas, pėsčiųjų takai, rekonstruojama Taikos gatvė, dviračių takas link jūros, centrinė Nidos dalis. Tęsiami kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukcijos darbai. Savivaldybės tarybos sprendimu, statybos darbai vasaros sezono metu yra negalimi. Tačiau administracijos direktoriaus leidimais besivadovaujantys valdantieji, žaidžia pagal kitokias taisykles. Jie, atrodo, visai nesirūpina, kokią įtaką tokie sprendimai turės vietos gyventojams, verslui bei miesto svečiams, atvykusiems į Neringą atgauti jėgas, tikėdamiesi ramaus poilsio. Natūraliai kyla klausimas – ar tikrai nebuvo galima sulaukti rudens ir tik tuomet pradėti darbus?
Vietoj pastatų vaiduoklių – modernūs visuomeninės paskirties objektai
Neringos gamtos grožį dažnai gali užgožti ne tik statybos, bet ir stūksantys pastatai-vaiduokliai, kurie bado akis tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Vieni problematiškiausių griuvėsių stovi pačiame Nidos centre – buvęs žuvininkystės ūkio pastatas. Šis nekilnojamo turto objektas ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir kelia žmonių pasipiktinimą. Įsivaizduokite, jei vietoj šio pastato-vaiduoklio Nidoje būtų įrengtas modernus 5 žvaigždučių viešbutis su konferencijų salėmis, SPA centru ir kitokiomis sporto bei sveikatingumo paslaugomis. Šis objektas ne tik prisidėtų prie turizmo sezono ilginimo, bet ir atvertų naujas galimybes verslui bei naujų darbo vietų kūrimui.
Šie bei kiti Neringai itin aktualūs klausimai negali paskęsti tik savivaldos darbotvarkėje. Investicijos, kurios iš esmės atnaujintų Neringą, valstybei nekainuotų daug. Labiausiai trūksta ne lėšų, o politinės valios bei vizionieriško mąstymo. Susivienykime ir dirbkime, kad Neringa taptų valstybinio lygmens prioritetu ir kad 2030-aisiais galėtume džiaugtis žalia, inovatyvia ir klestinčia Neringa – valstybės įvaizdžio ženklu.