Ateinančiuose Seimo rinkimuose pasaulio lietuviai pirmąkart galės balsuoti jiems skirtoje apygardoje. Pilietybės išsaugojimo referendumas įrodė, kad mūsų diaspora gali mobilizuotis ir aktyviai dalyvauti rinkimuose, tačiau koronaviruso sukelta krizė atnešė naujų iššūkių. Todėl į Seimo darbotvarkę grįžęs internetinio balsavimo klausimas tampa kaip niekad aktualus.
Koronavirusas – galima kliūtis sėkmingam tautiečių užsienyje balsavimui
Turime suvokti, kad nors Lietuva suvaldė koronaviruso krizę, tačiau daugelyje pasaulio valstybių, kuriose gyvena mūsų išeiviai, situacija prastesnė. Štai, pavyzdžiui, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija šiuo metu patenka į dešimtuką šalių, kuriose COVID-19 atvejų daugiausia. O būtent šiose valstybėse gyvena ypač daug mūsų tautiečių. Žinoma, iki rudens situacija gali smarkiai keistis ir, tikiuosi, kad antros viruso bangos nesulauksime. Visgi, realu, kad balsavimą organizuoti diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bus draudžiama ir daliai užsienio lietuvių liks galimybė balsuoti tik paštu.
Čia atsiranda kita problema – jau dabar balsavimas paštu yra itin sudėtingas tolimuosiuose kraštuose gyvenantiems lietuviams, tai yra Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Šiose valstybėse ambasados ar konsulatai yra itin toli, todėl galimybės fiziškai nuvykti praktiškai nėra, o balsuoti paštu taip pat beveik neįmanoma: kol iš ambasadų ar konsulatų yra išsiunčiami ir atgal parsiunčiami vokai su biuleteniais, rinkimai jau būna pasibaigę. Ir taip procesas vyksta normaliomis sąlygomis. Pabandykime įsivaizduoti, kokiomis apsukomis dirbs paštai epidemijos akivaizdoje. Pasaulio lietuvių balsai VRK pasieks turbūt, ironizuojant, per kitus rinkimus.
Artėjantys Seimo rinkimai – galimybė ištestuoti e-balsavimą
Norisi klausti, ką tokios situacijos akivaizdoje daro Užsienio reikalų ministerija? Galbūt reikia pradėti diskusijas apie „testinę“ internetinio balsavimo versiją – išbandant techniką būtent Pasaulio lietuvių apygardoje?
Apskritai, kokie žingsniai šiuo metu daromi, kad kuo daugiau pasaulio lietuvių dalyvautų rinkimuose? Prisiminus pilietybės išsaugojimo referendumą žinome, jog aktyvumą jame didžiąja dalimi užtikrino bendruomenės – aktyvios, negailėjusios nei laiko, nei jėgų, kad paskatintų kuo daugiau lietuvių dalyvauti. Puikiai prisimename, kad Vyriausybės veiksmai buvo pradinukiški – pavėluota kampanija, per mažas finansavimas ir daug kitų trūkumų.
Dabar, artėjant Seimo rinkimams, situacija kartojasi. URM skiria daug lėšų viešiesiems ryšiams, tačiau rezultatai neblizga. Į Lietuvos politiką įsitraukia daugiausia aktyvūs užsienio lietuviai, kurie jau veikia bendruomenėse. O kiek yra tokių, kurie jaučiasi nereikalingi savo valstybei, kurių nepasiekia reikalinga informacija ir rinkimuose dalyvauti jie net nesiruošia?
Internetinis balsavimas – viena geriausių priemonių tam spręsti ir sudaryti patogesnes sąlygas visiems Lietuvos piliečiams rinkti valdžią. Tai nėra naujovė – balsavimas internetu visuose rinkimuose jau įteisintas Estijoje, iš dalies įteisintas Prancūzijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje ir JAV. Parengiamuosius darbus arba bandomuosius projektus įgyvendina dar apie 50 valstybių.
Politinės valios dėl e-balsavimo trūkumas
Valstiečiai nuo 2016-ųjų vis kalba apie internetinį balsavimą, tačiau politinės valios priimti atitinkamus sprendimus taip ir pritrūko.
Dar juokingiau atrodo koalicijos parteriai socialdarbiečiai. Dvi kadencijas valdžioje buvę bebrai, sprendimo projektą dėl elektroninio balsavimo įregistravo tik dabar, iki rinkimų likus vos keliems mėnesiams. VRK komentuoja, jog laikotarpis įgyvendinti tokiam dideliam projektui per trumpas. Nepakaks laiko pratestuoti sistemas, užtikrinti saugumą bei tinkamai informuoti visuomenę apie tokią alternatyvą. Tačiau dėl trūkumų turinčio projekto iš esmės atsisakyti pačios idėjos tikrai negalime.
Ką turime daryti? Priimti atitinkamas pataisas bei įteisinti balsavimą internetu, pradedant nuo 2023-iųjų savivaldos rinkimų. Kartu su tuo – parengti išsamią strategiją ir nuosekliai ją įgyvendinti. Pamažu pratinti visuomenę prie internetinio balsavimo idėjos, šviesti, atlikti visus reikalingus testus, tobulinti sistemas bei užkirsti kelią galimoms geopolitinėms grėsmėms.
Internetinis balsavimas iki šiol nebuvo prioritetas, todėl šiandien ir esame aklavietėje, kai valstybė nėra pasirengusi šiai naujovei. Pagaliau priimkime reikalingus sprendimus, sutelkime ekspertus ir įrodykime savo diasporai, o kartu ir visiems Lietuvos piliečiams, kad rinkimų prieinamumas ir lygių sąlygų balsuoti užtikrinimas visiems yra valstybės prioritetas.