Seimo narys Vitalijus Gailius siūlo atsisakyti pakartotinių kompetencijos vertinimų valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigų vadovams. Parlamentaras įsitikinęs, kad 2018 m. Švietimo įstatyme įvestos kadencijos švietimo įstaigų vadovams ir kompetencijų vertinimas, turėjęs skatinti skaidrumą neveikia ir neskatina kandidatuoti į švietimo įstaigos vadovo pareigybę, todėl jau šiuo metu jaučiamas ženklus vadovų trūkumas.

„Į švietimo įstatymą 2018 m. įtrauktas įstaigų vadovų kadencijų apribojimas iki 5-erių metų, veiklos vertinimas kasmet – priemonės, kurios turėjo skatinti skaidrumą ir duoti teigiamus pokyčius mokykloms. Tačiau įtrauktas privalomas kompetencijų vertinimas kandidatuojant kitai kadencijai, kai kompetencijos jau buvo vertintos prieš paskiriant vadovus sukuria perteklinius reikalavimus. Dėl šių priežasčių valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos susiduria su vadovų trūkumu, o ateityje ši problema taps kritine”, – sakė V. Gailius, pabrėždamas, kad jau dabar visoje Lietuvoje trūksta kelių šimtų švietimo įstaigų vadovų.

Anot parlamentaro, valstybei ar savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos vadovo pareigybė dėl darbo laikinumo ir neapibrėžtumo jau nėra patraukli, šioms žymiai sunkiau surasti darbuotojus,  o pakartotiniai kompetencijų vertinimai sukuria dar didesnes kliūtis. V. Gailius įsitikinęs, kad susidariusi padėtis dėl švietimo įstaigų vadovų trūkumo reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

Parlamentaras siūlo bendrųjų kompetencijų vertinimą atlikti vieną kartą prieš pradedant vadovo kadenciją ir tik tiems asmenims, kurie neturi penkerių metų vadovavimo švietimo įstaigai stažo.

„Nors valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovas nėra valstybės tarnautojas, tačiau kompetencijų vertinimas turėtų vykti visiems vienoda tvarka – vieną kartą prieš paskyrimą, priešingu atveju toks nepagrįstas ir perteklinis reikalavimas nėra suderinamas su konstituciniais asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principais“, – pridūrė Seimo narys.