Bemaž tūkstančiu daugiau vaikų kasmet gimtų Lietuvoje, jei Seimas šią savaitę būtų drįsęs priimti šiuolaikišką Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Proga praleista. Tenka pripažinti, kad dabar priimta įstatymo redakcija neatspindi daugumos atžalų susilaukti negalinčių Lietuvos šeimų lūkesčių ir vilčių.
Ilgai atidėlioto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymas ir priėmimas Seime vėl parodė, kad dauguma parlamentarų, spręsdami vaisingumo problemų turinčių šeimų likimą, manosi esą gudresni net už medikus. Esu ne tik politikė, bet ir trijų berniukų mama. Todėl man nesuprantamas toks požiūris, kuriam įtaką šįkart, reikia pripažinti, padarė ir stiprus užkulisinis spaudimas.
Kodėl Seime nugalėjo konservatyvus požiūris į pagalbinį apvaisinimą ir kodėl buvo užkirstas kelias embrionų šaldymui, moteriai suteikiančiu galimybę pakartoti apvaisinimo procedūrą, jei ši būtų nesėkminga? Dauguma Seimo narių kažkodėl net nesusimąstė, kaip kenčia moterys, kurios po nesėkmingo bandymo ir vėl turi nuo pradžios kartoti visą apvaisinimo procedūrą.
Dar svarbiau – daugelis Seimo narių neįvertino skausmo tų šeimų, kurios iki šiol negali susilaukti vaikelio arba įpirkti brangios dirbtinio apvaisinimo procedūros. Lietuvoje mažylių susilaukti negali apie 50 tūkst. šeimų. Turėtume daryti viską, kad joms pagelbėtume.
Šiuolaikinėje valstybėje sprendžiant gimstamumo problemas nevertėtų viską sverti religiniais argumentais. Būdama Seimo narė matau, kad nemaža dalis Lietuvos politikų vis dar linkę per daug kištis į asmeninį žmonių gyvenimą. Tai parodo ir kitas neseniai vykęs balsavimas, kai net 74 Seimo nariai pasisakė už Konstitucijos 38-ojo straipsnio, apibrėžiančio šeimą per santuoką, įtvirtinimą. Deja, vis dar liekame viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje neįteisinta partnerystė.
Jeigu kam nors religiniai ar kitokie įsitikinimai neleidžia susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu – tegul tai lieka tų žmonių pasirinkimas. Tačiau valdžia neturėtų atimti vilties iš nevaisingų porų. Kiekvienas iš mūsų susirgę kreipiamės į medikus ir tikimės, kad jie panaudos visas moderniausias medicinos priemones ir metodus, jog mums padėtų. Kodėl negalime pritarti to paties principo taikymui, kai kalbame apie nevaisingas poras?
Šeimos, kurios labai trokšta vaikučio, bet negali jo susilaukti, taupo šioms procedūroms ne vienus metus. Tai tampa pagrindiniu jų gyvenimo tikslu. Reta šeima gali sau leisti atlikti tokias procedūras užsienio valstybėse. Tie, kurie gali, tai sėkmingai daro ir darys ateityje. Bet kaip gi kitų Lietuvos šeimų interesai?
Tikiuosi, kad šalies Prezidentė vetuos dabar priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją ir grąžins ją Seimui. Būtent dėl to aš, kartu su kolegomis Seimo liberalais, pasirašiau kreipimąsi į Prezidentę, kad įstatymo projektas parlamente būtų svarstomas iš naujo.
Tik priminsiu, kad Lietuvai per pastaruosius metus nesugebant priimti pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija pradėjo ir pažeidimo procedūras. Tačiau nepakankamas, šeimos gerovės neužtikrinantis įstatymas tikrai nėra geriausia išeitis.
Būkime modernūs europiečiai, pasitikėkime šiuolaikine medicina. Šią savaitę Seimui balsuojant dėl pagalbinio apvaisinimo pritrūko balsų iki geriausio sprendimo, bet esu įsitikinusi, kad sveikas protas vis dėlto nugalės.