Rugsėjo 14 d. Simonas Gentvilas pristatė įstatymų pataisų projektus, kuriuose siūlomos lengvatos verslui. Pagrindinė Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio atsiradimo priežastis buvo ta, kad šis reglamentavimas neva turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, bei sumažins tyčinio bankroto tikimybę, tačiau praktika rodo visai priešingus rezultatus:
Nuo LR CK 6.9301 straipsnio įsigaliojimo bankroto bylų skaičius net ne mažėjo, o tik didėjo. 2012 metais pradėta ūkio subjektams bankroto bylų – 1 401, 2013 metais pradėta – 1 553, 2014 m. – 1 685, 2015 m. – 1 983 ir 2016 metais pradėta bankroto bylų – 2 723. Statistika aiškiai parodo, kad minėtu reglamentavimu bankroto bylų nemažėja, tad būtina keisti įstatymą siekiant skatinti verslą, o ne bauginti. Kaip teigia Simonas Gentvilas: „Verslas nesiekia sąmoningai nemokėti mokesčių, nes vėliau yra skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, o dabar dar ir skiriama bauda. Todėl siekiama suteikti 90 dienų mokėjimo terminą vėluoti sumokėti mokesčius valstybei“. Tokios įstatymų pataisos būtų ypač aktualios smulkiam ir sezoniniam verslui, nes būtų suteikiama galimybė ištikus finansiniams sunkumams išmokėti skolą valstybei praėjus 90 dienų po termino neskiriant papildomų baudų.
Valstybės vienas iš prioritetinių tikslų yra išlaikyti, skatinti ir remti smulkųjį verslą. Tačiau, šiuo metu verslui susilaukti finansinės paramos, ypatingai esant laikiniems ir netikėtiems finansiniams sunkumams yra ypač sudėtinga arba net neįmanoma dėl biurokratinių barjerų. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose yra palikta spraga, kurios pagrindu administracinėn atsakomybėn nėra traukiami vadovai, kurių įmonėms jau yra pradėta bankroto procedūra ar restruktūrizavimo procesas. „Tokiu būdu yra sudaroma nesąžininga situacija, kuomet vienas ūkio subjekto vadovas, kuris turi įmonėje laikinų finansinių sunkumų, bet siekdamas išlaikyti verslą pirmiau atsiskaito su tiekėjais ar kitais kreditoriais nuo kurių tiesiogiai priklauso tolimesnė įmonės veikla, bet nevengdamas vėliau sumokėti mokestines prievoles į biudžetą, yra baudžiamas didele finansine nuobauda, o kitas verslininkas kuris privedė įmonę prie bankroto ir tuo pačiu savo vadovavimo laikotarpiu lieka nebaudžiamas.“ Todėl įstatymo pataisa siūloma administracinėn atsakomybėn traukti ir tuos vadovus, kurių vadovavimo laikotarpiu buvo pradėta bankroto byla ir kurie savo vadovavimo laikotarpiu buvo pažeidę CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą.
Seimo posėdžio metu „už“ balsavo 65 Seimo nariai, susilaikė 6 Seimo nariai, „prieš“ balsuojančių nebuvo. Įstatymo pataisų projektas planuojamas svarstyti 2017 12 05 dieną.