Aiškinantis rezonansą visuomenėje sukėlusios istorijos aplinkybes ir tai, ar būta neteisėto praturtėjimo požymių, yra priemonių įvertinti, ar pajamos buvo deklaruotos įstatymų numatyta tvarka, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius.

„Lietuvos įstatymai galioja dabar, galiojo ir prieš penkiolika metų. Atsižvelgiant į konkrečias datas paprasta patikrinti, turėjo ar neturėjo žmogus teisėtų pajamų tuo metu, kai sakosi jų gavęs“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

V. Gailiaus teigimu, rezonansinės istorijos atveju svarbūs du atskaitos taškai. Tai 2003 gruodžio 31 d. Vienkartinio turto deklaravimo įstatymo nuostatos, numačiusios prievolę deklaruoti turimas grynųjų pinigų sumas, laikomas ne banke, kurios viršijo 50 tūkst. litų. Jeigu asmuo tokių lėšų nedeklaravo, laikyta, kad 2004 m. pradžioje asmuo grynųjų pinigų neturėjo.

Kitas svarbus teisės aktas – 2016 m. birželio 30 d. Mokesčių administravimo įstatymas, kuriuo nustatyta prievolė pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie grynaisiais pinigais asmenų gautas paskolas ir dovanas, kurios nebuvo deklaruotos, o sandoriai nebuvo patvirtinti notariškai.

„Kaip matome, dar nuo 2004 metų galiojo aiški tvarka dėl pinigų deklaravimo. Todėl Mokesčių inspekcija turi įrankius patikrinti žmonių galimybes įsigyti brangų turtą, taip pat – finansavimo šaltinių teisėtumą“, – teigia V. Gailius.