Persekiojimas, kaip pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, turėtų būti baudžiamas pagal įstatymus, mano Žmogaus teisių komiteto narė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri kartu su kolegomis parengė ir Seimui šiandien teikia atitinkamą Baudžiamojo kodekso papildymą. Šiuo metu Lietuva lieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje persekiojimas nėra kriminalizuotas.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią sistemingai persekiojo šį žmogų bandydamas susisiekti su juo tiesiogiai, per kitus asmenis, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Toks asmuo būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Už šias veikas asmuo atsakytų tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.
„Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika – sutrikdomas jo privatus gyvenimas, sukuriama nuolatinė įtampa ir nerimas, suvaržoma jo veiksmų laisvė, kenčia profesinis gyvenimas. Persekiojamam žmogui gali tekti keisti savo kontaktinius duomenis, gyvenamąją vietą, vengti lankytis jam įprastose vietose, vengti bendrauti internete ir socialiniuose tinkluose, taip pat nuolat nerimauti dėl savo ir savo vaikų bei artimųjų saugumo bei darbo vietos išsaugojimo“, – tikina viena iš projekto autorių, Žmogaus teisių komiteto narė V. Čmilytė-Nielsen.
Remiantis Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Persekiojimas ypač pavojingas tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui.
Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje persekiojimas nėra kriminalizuotas. Daugiau kaip 20 ES valstybių narių savo baudžiamuosiuose įstatymuose numato atsakomybę už asmens persekiojimą Dėl poreikio nustatyti baudžiamąja atsakomybę už persekiojimą pasisakė Vadovybės apsaugos departamentas, nevyriausybinių organizacijų atstovai.