Seimo valstiečiai sumanė įvesti dar vieną lygiavą – suvienodinti alkoholio akcizus alui ir degtinei. Naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nusprendė, kad alus ir vynas Lietuvoje per daug pigus. Jam atrodo, kad reikia kažką daryti. Bet ar tikrai?
Šiuo metu akcizai apskaičiuojami pagal alkoholio stiprumą – kuo daugiau laipsnių, tuo butelis brangesnis. Tačiau valstiečiams atrodo, kad tai yra neteisybė. Jie galvoja, kad pabranginus silpnuosius alkoholinius gėrimus žmonės pradės gerti mažiau.
Jei degtinė taps santykinai pigi, žmonės gali pradėti pirkti daugiau pačių stipriausių gėrimų. Tokiu būdu kovotojai už blaivybę padarys dar vieną meškos paslaugą sau.
Lietuviai anksčiau gėrė labai daug degtinės. Neabejoju, kad tai buvo sovietinių laikų įtaka. Tačiau po truputį alkoholio vartojimo kultūra kilo, žmonės degtinę išmainė į alų ar gerą vyną. Pagal šį rodiklį mes pradėjome artėti prie Vakarų Europos. Tačiau naujoji valstiečių reforma Lietuvą pagal alkoholio vartojimo kultūrą vėl gali nublokšti atgal.
Taip, besaikis alkoholio vartojimas yra blogis. Tačiau jeigu jau politikai ryžosi ieškoti naujų kelių, kaip blaivinti tautą, jie turi būti adekvatūs. Pavyzdžiui, man būtų kur kas ramiau, jei pilnametystės sulaukę vaikai studentų vakarėliuose gurkšnotų alų, o ne degtinę.
Iš tiesų, akcizus alkoholiui didinti galima. Augant gerovei tai daro daug valstybių. Man tik keista, kad Lietuvoje ir vėl viską bandoma daryti atbulai – branginti pigesnį ir kokybišką alkoholį.
Aš sveikatos apsaugos ministro vietoje nusitaikyčiau į pigų spiritinį vyną, kurį maukia aplink parduotuves besišlaistantys raudonosiai, savo sutuoktinius ir vaikus skriaudžiantys netikėliai. Branginkime šiuos pigius vaisiukus ir tokiu būdu tęskime kovą su „bambaline“ kultūra. Kitu atveju dėl akcizų pakėlimo kentės žmonės, kurie savaitgalį namie vakarieniaudami išgeria kokybiško vyno ar alaus. Jei jau norime kovoti su sistemingu gėrimu, branginkime tą alkoholį, kuriuo labiausiai svaiginamasi.
Valstiečiai bando kopijuoti sovietmečiu išrastus kovos su alkoholiu metodus. Vienintelė bėda, kad tada jie nepasiteisino. Vyriausybės turi išspręsti pagrindinę problemą, kodėl žmonės geria. Ne, ne todėl, kad yra alkoholis ar jie mato reklamą. Žmogus prasigeria, jei nepasiseka jo gyvenimas, tačiau dažniausiai, kai neturi darbo ir jaučiasi niekam nereikalingas.
Taigi alkoholizmas yra pasekmė. Mums reikia kovoti ne tik su pasekmėmis (apie ką kalba siūlantys draudimus), bet ir su priežastimis. Jei norime, kad žmonės neprasigertų, reikia skatinti juos dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi iš pašalpų.
Skatinkime jaunimą nuo pat vaikystės sportuoti ar užsiimti kita veikla, finansuokime įvairias ugdymo programas, kad moksleiviai po pamokų turėtų užsiėmimą, o ne trainiotųsi gatvėse ir susidėtų su netinkama kompanija. Jau seniai įrodyta, kad sportuojantys ir aiškų tikslą turintys jaunuoliai susikuria sėkmingesnį gyvenimą yra labiau motyvuoti ką nors daryti. Taigi ir tikimybė, kad tokie jaunuoliai prasigers yra kur kas mažesnė.
Gaila, bet dauguma politikų to vis dar nesupranta. Vietoje to, kad investuotume į jaunimo ugdymą, vietoje to, kad mažintume mokesčius dirbantiems ir verslui, Lietuvą paverstume patrauklia valstybe kurti naujas darbo vietas, viskas daroma priešingai. Nenuostabu, valdžiai geriau žmogų laikyti už trumpo pavadžio, nei leisti jam tapti oriu ir nepriklausomu.