Šiandien vardydami pagrindines gyvenimo problemas lietuviai dažniausiai mini augančias kainas, žemus atlyginimus ir emigraciją. Tuo metu švietimas vis dar nepatenka į svarbiausių aktualijų penketuką, nors tik pilnavertis švietimas žmonėms suteikia galimybes kurti savo ir savo šeimos gerovę, ir valstybę, kurios nesinori palikti.
„Esame įsitikinę – švietimas deda pamatus valstybės ateičiai. Liberalų tikslas – ugdyti žmogų, pasirengusį laisvei, o visuose švietimo lygmenyse turi būti įvairovė, laisvė veikti ir galimybės kiekvienam. Valstybei suteikus galimybes gauti kokybišką išsimokslinimą, žmonės sukurs ir savo, ir kitų gerovę “,- teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pradžia – tik savarankiškoje bendruomenėje
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, laisvo žmogaus ugdymas mokykloje neįmanomas be savarankiškos mokyklos. Liberalai laikosi požiūrio, kad valstybė turi suformuluoti siekiamus tikslus, o kelią, kaip ir kokiais būdais jų pasiekti, turi rinktis pati bendruomenė – mokytojai, tėvai, vaikai.
Palaikydami savarankiškos mokyklos koncepciją, liberalai mano, kad būtina ne tik didinti mokyklų finansinį savarankiškumą, bet ir numatyti aiškią atsakomybę už rezultatus. Jie turėtų apimti ne tik moksleivių pasiekimus ar ūkinius-finansinius aspektus, bet ir emocinį mikroklimatą bei ryšius su bendruomene.
Saugi aplinka
Mokykloje saugi aplinka reikalinga ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, todėl čia turi dirbti pakankamas psichologų, socialinių darbuotojų, kitų specialistų skaičius bei teikti kokybišką psichologinę, teisinę ar kitokią pagalbą visai bendruomenei.
„Jeigu mes norime, kad Lietuva augtų ir klestėtų kaip valstybė, visų pirma turime galvoti, kokį žmogų ugdo švietimas. Kai kalbame apie švietimą, tai yra pamatinis dalykas, sudėliojantis žmogaus suvokimo sistemą, kas vyksta pasaulyje, suvokimą, kaip priimti pokyčius. Tai padeda žmogaus kūrybingumo ir talento ugdymo pamatus“,- Liberalų sąjūdžio siekiams pritaria pramonininkas Robertas Dargis.
Išmokime mokytis savarankiškai
„Esama švietimo sistema neišmoko vaikų mokytis savarankiškai. Tai – spraga, kurią būtina įveikti skatinant mokytis visą gyvenimą ir sudaryti galimybes grįžti į švietimo sistemą bet kuriame gyvenimo tarpsnyje“, – įsitikinęs LS pirmininkės pavaduotojas Simonas Kairys.
Tai puikiai iliustruoja silpnai veikiantis mokymosi tiltas tarp darbuotojų ir jų gebėjimų bei darbdavių: švietimo sistema negeba parengti rinkai reikalingų profesijų darbuotojų laiku ir apskaičiuotai.
Dėl šios priežasties liberalai siūlo sukurti finansinių paskatų sistemą darbdaviams, kurie rūpinasi savo darbuotojų tobulėjimu, nustatyti aiškius suaugusiųjų mokymosi finansavimo prioritetus bei atverti mokymosi galimybes visiems – vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, imigrantams ir kt.
„Taip, jeigu mes neišmokome žmonių mokytis savarankiškai ir nuolat, mes negalėsime kalbėti ateities kalba, nebūsime pasiruošę pokyčiams. Turi būti sukurta švietimo sistema, kuri išmokys žmogų mokytis“,- pabrėžia R. Dargis.
Pamatas – ikimokyklinis ugdymas
„Ikimokyklinis ugdymas – tai metai, kada užprogramuojami ateities pasiekimai. Jei šiuo metu ugdymo kokybė nukenčia, tuomet tikėtina, kad patirsime didžiausius praradimus ir turėsime didžiausią socialinę atskirtį“, – sako V. Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, kad kiekvienam vaikui – nesvarbu, ar jis gyvena Vilniuje, ar atokiame rajone – turi būti sudarytos visos galimybės gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą arti namų.
Liberalų planuose – skatinti mobilių darželių, šeimos darželių kūrimąsi, remti erdvių ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ir kitų pastatų pastatuose pritaikymą ir kt.
O taip pat – renovuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, investuoti į darželių darbuotojų tobulėjimą, vaiko pinigų mokėjimą susieti su būtinybe leisti jį į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, keisti higienos normas, ugdomų vaikų skaičių sieti ne su mistinėmis grupėmis, o su auklėtojų ir kitų darbuotojų skaičiumi.
Švietimo vadyba ir personalas
Bendri Lietuvos moksleivių rezultatai rodo, kad jie vis dar atsilieka pagal skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo gebėjimus. Didėja atotrūkis ir tarp mokinių kaime ir mieste.
Žinoma, keičiamos programos teikia vilčių, kad situacija pasikeis. Tačiau pokyčiai nevyksta greitai, todėl būtina didelį dėmesį skirti ne tik programų atnaujinimui, bet ir mokytojų rengimui ir kvalifikacijos tobulinimui, pritraukti kuo daugiau motyvuotų žmonių mokyti, atverti naujus kelius ateiti į mokytojo profesiją ir, žinoma, pasirūpinti oriu darbo užmokesčiu.
„Be to, šiandien visoje Lietuvoje beveik 300 mokyklų neturi vadovų ir tik galime įsivaizduoti, ką tai reiškia visiems organizaciniams ugdymo procesams“, – pastebi V. Čmilytė-Nielsen.
Dėl šios priežasties būtina reformuoti mokyklų vadovų atrankos procedūras, skirti dėmesį rezervo formavimo ir paruošimo sistemos sukūrimui. Sekant liberalų vizija, švietimo įstaigų vadovai turi tapti gerbiamais aukščiausio lygmens švietimo vadybos profesionalais, o savivaldybių švietimo skyriai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – ne jų prievaizdais, o pagalbininkais.
Neformalus ugdymas – nuo 60 proc. iki 85
Liberalų nuomone, būtina keisti požiūrį į ugdymo procesą, turinį ir metodus taip, kaip tai buvo padaryta prieš penkerius metus įvedant neformaliojo vaikų švietimo krepšelį. Šiandien jį tėvai ir vaikai vertina kaip vieną geriausių neformaliojo ugdymo priemonių.
„Iki krepšelio įvedimo neformaliame ugdyme dalyvavo vos 30 proc. vaikų. 2019 m. ja pasinaudojo jau 6 iš 10 vaikų. Liberalai sieks, kad šis skaičius kiltų iki 85 proc., ir ši priemonė būtų prieinama vaikams jau nuo 2 metų. Ne tik per mokslo metus, bet ir per vasaros atostogas stovykloms finansuoti“,- tikslus pateikia S. Kairys.
Liberalai įsitikinę, kad būtina pamokų turinį susieti su realiu gyvenimu, palengvinti moksleivių tolimesnio kelio pasirinkimą diegiant efektyvias karjeros konsultavimo paslaugas. O prestižą praradęs profesinis mokymas gali būti ir vėl prikeltas – tereikia jį susieti su bendruoju ugdymu.
Verta išgirsti laisvę suvokiančius per švietimą
Taip būtų išspręstos ir aukštojo mokslo problemos, kai dėl pernelyg didelio aukštojo mokslo sureikšminimo visuomenėje studentai renkasi „nenaudingas“ studijas, darbo rinkoje yra per daug kvalifikuotos darbo jėgos, o valstybė neefektyviai naudoja pinigus ruošdama aukšto lygio specialistus.
Liberalai taip pat mano, kad studentai turi teisę lengviau judėti tarp aukštojo mokslo institucijų, aukštojo mokslo institucijos turi įsitraukti į mokymosi visą gyvenimą veiklas, o
Lietuvoje turi atsirasti bent du universitetai, patenkantys tarp 500 geriausių pasaulyje.
„Šiandien turi būti išgirsti žmonės, kurie rūpinasi laisvo žmoguas ugdymu, ir supranta, kad laisvas būsi tik išsilavinęs ir sukaupęs pakankamą žinių kiekį, atskleidęs savo talentus“,- akcentuoja R. Dargis.