Liberalų sąjūdžio frakcija susitikimo su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene metu aptarė mokytojų etatinio darbo užmokesčio ir klasės krepšelio klausimus, aukštojo mokslo reformą ir studentų krepšelius.
Etatinį mokytojų apmokėjimą liberalai vertina kaip skubotą ir nepasiteisinusią pertvarką
„Visuomet buvau prieš etatinio mokytojų apmokėjimo skubą. Ministre, pripažinote, kad daugelis mokyklų nebuvo tam pasiruošusios. Gal būtų buvę geriau startuoti nuo naujų metų? Kaip vertinate tą skubą, kai verčiamės per galvą ir neturime geriausio rezultato?“, – klausė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Ministrė įvertino, kad tai, jog laikotarpis nėra ilgas – tikrai yra iššūkis sistemai. „Jei pokyčiai būtų pradėti vėliau, tai mokytojams darbo sutartis būtų tekę keisti viduryje mokslo metų. Lėšos etatiniam mokytojų apmokėjimui mokyklas turėtų pasiekti nuo šių mokslo metų pradžios. Tikslus mokinių skaičius, lemiantis mokytojų krūvį paaiškėja mokslo metų pradžioje, kai mokyklos sužino, kiek moksleivių ateina“, – neabejojo J. Petrauskienė.
Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gelūnas mano, kad diegdama etatinį mokytojų apmokėjimą ministrė tapo „valstiečių“ politinio spaudimo auka. „Jie tikrai naudos šį svertą per rinkimus demonstruodami savo neva gailestingumą. Negavau nė vienos žinios apie šios programos sėkmę. Tikrai buvo paskubėta“, – teigė A. Gelūnas.
Jonas Liesys kritikavo etatinį mokytojų apmokėjimą ir įvardijo jį kaip nieko vertą mokytojų atžvilgiu.
„Žiūriu skeptiškai. Neradau nė vieno patenkinto mokytojo ar mokyklos. Mokytojai gauna keliasdešimt eurų daugiau, daliai mokytojų atlyginimai sumažėjo, ministerija neparengė aprašų dėl papildomų darbų, mokytojai nežino, ką veikti papildomai. Nors mokykloje mokiniai turėtų išmokti programą, reikalingą įstoti į aukštąsias mokyklas, tačiau triumfuoja korepetitoriai. Kaip ateityje išspręsite pedagogų trūkumą?“, – piktinosi liberalas.
Politikė apgailestavo, kad daug metų pedagogų rengimo sistema nebuvo valdoma ir buvo palikta savieigai. „Turime pedagogų poreikio prognozę, demografinę vaikų, kurie ateis į mokyklas analizę, iš esmės pertvarkoma pedagogų rengimo sistema, kuriami trys pedagogų rengimo centrai. Sisteminės problemos negali būti išspręstos greitai – tam reikalingas politinis sutarimas, nuoseklumas ir kantrybė“, – įsitikinusi Švietimo ir mokslo ministrė.
Finansavimo sutartys su aukštosiomis mokyklomis – tiesus kelias į korupciją
Aušrinė Armonaitė skatino ministrę papasakoti apie ateities reformas, susijusias su aukštojo mokslo finansavimu.
„Planuojama atsisakyti studento krepšelio. Planuojamos sutartys su aukštosiomis mokyklomis gali atverti kelius korupcijai ir tai bus kelias atgal į praeitį. Galbūt galima taisyti krepšelių sistemą, nes ji dabar pateikiama kaip viso švietimo visų blogybių priežastis?“, – svarstė politikė.
J. Petrauskienė reziumavo, kad aukštojo mokslo sistemos pertvarka dabar yra didžiausia aktualija aukštojo mokslo reformos kontekste. „Studento krepšelis yra tik pavadinimas. Analizuojant finansavimo modelius yra svarbu analizuoti privalumus ir turėti drąsos įvardyti trūkumus. Krepšelio diegime yra padaryta klaidų“, – situaciją vertino Švietimo ir mokslo ministrė.
„Mane taip pat neramina klasės krepšelio klausimas – kaip matote mokyklų finansavimą? Jis gali paskatinti mokytojus nepriimti „nenaudingų“ mokinių“, – teigė A. Gelūnas.
J. Petrauskienė sako, kad galima bet kokią iniciatyvą sužlugdyti ir pradėti ją vertinti dar nepraėjus įgyvendinti. Pasak politikės, ministerija turi visą sistemą konsultacijų, karštųjų skambučių linijų. „Mokyklų finansavimo įgyvendinimas ir pačių mokyklų kaita priklauso nuo sistemos kompetencijos. Pasiūlytas naujas finansavimo modelis yra mišrus ir į vaikų skaičių mokykloje skiriant finansavimą bus atsižvelgiama“, – pripažino Švietimo ir mokslo ministrė.
Aukštųjų mokyklų centralizacija žlugdo regionus
Simonas Gentvilas pastebėjo, kad po aukštųjų mokyklų centralizacijos atsirado galimybė, jog regionuose nebeliks jaunimo, kuris išsikėlė į didžiuosius miestus, siekdamas geresnio išsilavinimo ir didesnių atlyginimų.
Liberalas paprašė Švietimo ir mokslo ministrės pateikti gerųjų pavyzdžių, kurie įrodytų, jog studijų programos buvo pertvarkytos taip, kad atlieptų regionų poreikius, tačiau J. Petrauskienė negalėjo jų įvardyti – pasak politikės kadangi pertvarka vis dar vyksta, pavyzdžiai taip pat tik kuriasi.