Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį Seime rengė konferenciją, kurioje aptarta Europos komisijos (EK) aplinkos apsaugos ir plastiko mažinimo direktyva. Konferencijoje kalbėta apie plastiko nesutvarkymo problemas tiek Lietuvoje, tiek Europoje bei apie Lietuvos perspektyvas įgyvendinti EK direktyvos nuostatas.

 

 

Žiūrėti konferencijos įrašą galite čia – http://bit.ly/2KGhAZH

„Šiandien plastiko tema ir jo šalutiniai efektai yra plačiai diskutuojami. Visi girdime istorijas apie žūstančius banginius, kurių skrandžiai yra perpildyti plastiko atliekomis ir jie miršta ne nuo apsinuodijimo, o nuo bado, nes į skrandį tiesiog nebetelpa maistas. Visi tikrai girdime ir apie tai, kad viename kvadratiniame vandenyno kilometre randama beveik apie 13 tūkst. plastiko atliekų. Plačiai kalbame ir apie tai, kiek plastiko gaminiai sueikvoja gamtinių energijos resursų“, – konferencijos pradžioje pristatė plastiko taršos pasekmes Simonas Gentvilas.

Pasauliniame ekonomikos forume šiemet daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugos temoms. Daug kritikos sulaukė milžiniškos tarptautinės korporacijos, kurios masiškai teršia pasaulį. Tarša kelia didelį pavojų mūsų planetai, dėl to miršta ne tik gyvūnai, bet vyksta intensyvi klimato kaita. Todėl aplinkosaugos temų nebegalime ignoruoti, privalome ieškoti alternatyvų.

„Kinija priėmė įspūdingą sprendimą uždrausdama antrinių atliekų importą į šalį ir tai sukėlė atliekų krizę Europoje, paskatino Europą pradėti ieškoti sprendimų dėl atliekų pertekliaus ir perdirbimo. Skandinavijos šalys dabar nusitaikė į švariųjų technologijų klasterį, cleantech technologijas, jie įsitikinę, kad 2050 m. turėsime visas įmanomas technologijas, kuriomis galėsime pakeisti naftos produktus į biomasės produktus“, – konferencijoje apie galimybes kalbėjo S. Gentvilas.

Konferencijoje EK atstovybės Lietuvoje politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovas Marius Vaščega pristatė direktyvos atsiradimą bei kaip sekasi kitoms Europos šalims ją įgyvendinti. Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė kalbėjo apie priemones bei iššūkius direktyvą paverčiant realiais teisės aktais Lietuvoje.

Antroje konferencijos dalyje buvo diskutuojama apie praktines galimybes mažinti plastiko gaminimą ir suvartojimą. KTU polimerų chemijos ir technologijų katedros dr. Paulius Pavelas Danilovas kalbėjo apie bioplastiko ateitį žiedinės ekonomikos kontekste. LINPRA prezidiumo narys, plastiko ir gumos komiteto pirmininkas Rimantas Damanskis atsakė į klausimą ar ES plastiko mažinimo strategiją įmanomą paversti galimybę Lietuvai.

Konferencijos dalyviai diskusijos metu taip pat atsakė į klausimus:

• Ką daryti įmonėms, kurios turi užsidaryti ir nutraukti veiklą, ar šioms įmonėms numatytos kompensacijos bei kas turėtų mokėti kompensacijas už direktyva nustatytus draudimus gaminti plastikinius produktus, tokius kaip ausų krapštukai, dėklai kiaušiniams, plastikiniai šiaudeliai ir t.t.?

• Ar kils ir kaip kils perdirbimo reikalavimai gamintojams ir importuotojams Lietuvoje?

• Kokios mokestinės sankcijos gresia Lietuvai, jei nesugebėsime pritaikyti EK direktyvos nuostatų?