Simono Gentvilo konferencija Seime „Ar yra alternatyvų karui dėl Punios šilo?“

2019-08-12 / Liberalai.lt
Simono Gentvilo konferencija Seime „Ar yra alternatyvų karui dėl Punios šilo?“

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, liberalas Simonas Gentvilas kartu su mokslininkais, visuomenininkais pirmadienį Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje aptarė Punios šilo – vienos iš pirmykščių Lietuvos girių bruožus išlaikiusio miško perspektyvas. Konferencijoje akcentuota, kad visą šilą pavertus rezervatu, uždraudžiant bet kokią žmogaus veiklą, bus pasiekta priešingų tikslų – vertingas šilas bus ne apsaugotas, o sunaikintas. Šįkart – miško kenkėjų kinivarpų.

Žiūrėti konferencijos įrašą galite čia – https://www.youtube.com/watch?v=ccWubngF6OE

„Konkrečiai Punios miške apsauga pačioms jautriausioms teritorijoms jau egzistuoja rezervato statusu ir tas draustinio statusas, kuris yra šiandien Punios šile, jis pilnai apsaugo likusią šilo teritoriją. Kylančios iniciatyvos paskelbti visą šilą rezervatu, likusią draustinio dalį (60 proc.) pasmerktų išsausėti ir supūti, kas įvyko garsiojoje Belovežo girioje Lenkijoje. Punios šilą išsaugosime tik išlaikydami esamą draustinio statusą, prižiūrėdami ir išvalydami ligotus medžius“, – spaudos konferencijoje teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.

Spaudos konferencijoje dalyvavę mokslininkai ir girininkai aiškino, jog po 2017 m. škvalo iš pilnai nesutvarkytų šilo išvartų masiškai plinta pavojingi medžių liemenų kenkėjai – vabzdžiai žievėgraužio tipografai (kinivarpos). Nuo vienos eglės per sezoną kinivarpos užkrečia 20-30 medžių, kenkėjai skrenda iki 3 km atstumu. Per pastaruosius 2 m. kinivarpų pažeistų eglių ir pušų židinių skaičius Punios šile didėja geometrine progresija. Tačiau bijant visuomenės reakcijos ir aplinkosaugininkams vilkinant leidimų išdavimą, būtinosios privalomos sanitarinės priemonės vykdomos vangiai.

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad rezervato išplėtimas, taip teritorijoje sustabdant ūkinę veiklą, paskatins vabzdžio žievėgraužio tipografo veiklą.

„Rezervate uždraudus veiklą, tipografas aišku dauginsis, sunaikins daug eglių. Toje vietoje pirmiausia atžels lazdynas ar kiti menkaverčiai medžiai. Per 5-7 m. tos nudžiuvusios eglės nuvirs, pradės pūti ir vargu ar matysime tokį vaizdą, kokį dabar tikisi matyti visuomenininkai, pasirašę peticijas dėl sengirės išsaugojimo“, – teigė Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas.

Miškų instituto profesorius, habilituotas daktaras Stasys Karazija sako, kad visą šilą paskelbus rezervatu niekas iš esmės nepasikeis: „Rezervatinis miškas užtikrina natūralių procesų eigą, bet negalima išsaugoti status quo.“

Aktualią Punios šilo problematiką spaudos konferencijoje aptarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, to paties komiteto narys Kęstutis Bacvinka, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas, Miškų instituto profesorius, habilituotas daktaras Stasys Karazija, Punios šilo girininkas Rimgaudas Aleknavičius, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas Kazimieras Sventickas.

liberalus