Per dažnai šiais laikais pamirštama, jog politikoje reikia būti ne tik etišku, bet ir dirbančiu politiku. Ir ne tik tuomet, kai kurortų merai labai prašo. Etikos sargams ir Premjerui K. Trečiokas atrodo skaidrus kaip krištolas. Tebūnie. Tačiau Lietuvos žmonės nusipelnė atsakymų. Lygiai kaip ir po šioje kadencijoje dėl korupcijos jau atsistatydinusių R. Šalaševičiūtės, V. Juknos, D. Barakausko, V. Pavalkio, jų įpėdiniams lieka daug neatsakytų klausimų, kaip jie spręs paliktas problemas. Valdančiųjų akyse moralus, bet prasčiausiai dirbantis Lietuvos istorijoje Aplinkos ministras, turi atsakyti į nuolat jam keliamus klausimus.
Kodėl Neringoje namai griaunami už mokesčių mokėtojų milijonus ir kodėl nė vienas atsakingas tarnautojas padėjęs parašą dar nepatrauktas atsakomybėn? Kodėl istorija kartojasi Kauno rajono Kamšos rezervate? Druskininkuose? Ką ministras padarė, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų švaistomi, kaltieji nubausti ir tai nepasikartotų? Nieko nepadarėte ministre, K. Trečiokai.
Kodėl Aplinkos apsaugos agentūros direktorius išdavė leidimą Lietuvoje deginti iš Airijos įvežamas atliekas, nors to neleidžia mūsų įstatymai? Kodėl jos nebuvo perrūšiuotos Panevėžyje? Kaip baigėsi vidinis tyrimas ir kas padaryta, kad situacija nepasikartotų? Deja, nieko, ministre.
Kaip reagavote ir kokius saugiklius sukūrėte, kad nepasikartotų V. Komskio visuomeninio patarėjo paimto 100 000 Lt kyšio iš pretendento už sėkmingą Utenos urėdo konkursą istorija? Vėl užmerkėte akis ministre, K. Trečiokai.
Kodėl pirmiausia susirūpinta 250 000 privačių miškų savininkams įvesti 5% mokestis už parduotą medieną, o tvarka, kaip šie pinigai sugrįš į jų kelius ir melioraciją, patvirtinta tik po metų?
Kodėl Aplinkos ministerija nereaguoja į 18 projektuotojų ir statybų sektorių asociacijų inicijuotą skaitmeninės statybos projektą, panaikinsiantį popierizmą statybų procese ir įdiegsiantį BIM standartus? Kodėl Vilniuje po Infostatybos sistemos fiasko vasario mėnesį neišduotas nė vienas statybos leidimas? Kas stabdo plataus mąsto iniciatyvas ir kas prisiims fiasko „nuopelnus“?
Kodėl, absoliučiam Vyriausybės prioritetui – daugiabučių renovacijai, kai ji įsibėgėjo dėka ankstesnių ministrų darbo, Jūs, ministre, nerandate lėšų?
Ar normalu, jog žvejybos taisyklės per 2015 metus pasikeitė 14 kartų ir patys aplinkosaugininkai jau bijo sergėti tvarką? Ar normalu, kad taip dažnai kintančioms taisyklėms už neleistinoje vietoje sugautą žuvį mokama bauda pranoksta baudą vairuojant absoliučiai girtam?
Ką Jūs, ministre, padarėte, kad pareikalautumėte iš kompanijos „Lukoil“ mokesčio už bendrus su Lietuva naftos telkinius, kuriuos jie eksploatuoja po Kuršių mariomis ir Baltijos jūroje? Ir vėl nieko nepadarėte, ministre.
Dėl kokių motyvų tik grįžęs iš Paryžiaus klimato konferencijos Jūs, ministre, po 3 metų parengiamųjų darbų atidėjote reikalavimą nuo sausio 1 d. statyti tik A energetinio efektyvumo klasės pastatus?
Kodėl vietoje biurokratinio aparato mažinimo pasirinkote steigti papildomas absoliučiai nieko neveikiančias įstaigas, pavyzdžiui, Generalinį aplinkos apsaugos departamentą su 150 darbuotojų?
Kodėl savivaldybių ir privačių įstaigų architektai ir urbanistai nesulaukia Architektūros ir Infrastruktūros įstatymų Seime patvirtinimo?
Tai yra tik keletas klausimų, kurių sprendimams išjudinti iš mirties taško ministrui nepakako visos kadencijos.
Tiesa, būta atvejų, kai ministras buvo aktyvus. Penktą kartą savininką pakeitusiam „Vijūnėlės dvarui“, kurio statybininkams pinigus prisipažino mokėjęs pats Druskininkų meras R. Malinauskas, Vyriausybės nutarimus iškepėte pernakt. Kai kur pavyko pasivyti ir Estiją su taromatais ir depozito sistema, bet tik dėl to, kad ministras ten per daug nesikišo ir patys pakuočių tvarkytojai ėmėsi iššūkių iš esmės. Deja, visose kitose Aplinkos ministerijos veiklos srityse vyravo štilis ir chaosas.
Sakoma, jog neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. Šios istoriškai populiariausios Lietuvos Vyriausybės sėkmės priežastis turbūt bus būtent ta. Tačiau ministras K. Trečiokas išsiskiria iš konteksto. Ministras net ir nieko nedarydamas, sugeba pakliūti į bėdą. Tik apie ministro „pažangą“ dvarų statybose išgirdome visi ir garsiai, o daugybės neatsakytų klausimų ministras greičiausiai taip ir „neišgirs“. O gal problema visai kita? Gal niekas „nepaprašė“ dirbti?