Šiandien Seime įvyko diskusija „Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas kultūros sektoriuje“, kurioje dalyvavo kultūros įstaigų ir valstybės institucijų atstovai. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto surengtoje diskusijoje aptarta, kaip labiau atsižvelgti į valstybei ar savivaldybei priklausančių kultūros įstaigų interesus joms vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Dalia Teišerskytė dar kartą paragino kuo greičiau apsvarstyti šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios numatytų paprastesnę tvarką kultūros organizacijoms ir įstaigoms įsigyti nedidelės vertės paslaugas ar prekes, įskaitant autorių kūrinius, jų atlikimą bei intelektinę vertę turinčius darbus.

D. Teišerskytės manymu, atsakingoji institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba – privalo kur kas labiau įsiklausyti į pagrįstus kultūros įstaigų atstovų priekaištus, o Kultūros ministerija turėtų parodyti daugiau iniciatyvos tarpininkaujant ir perteikiant šiandien ypač aktualias meno sektoriaus problemas.

„Deja, kol kas viskas vyksta priešinga linkme. Pavyzdžiui, pats mūsų šalies kultūros ministras pasirašo naujus įsakymus, kuriais meno įstaigos, šiuo metu ir taip užsiimančios velniškai daug laiko ir finansinių resursų atimančiu popierizmu dėl viešųjų pirkimų procedūrų, buvo įspraustos į dar siauresnius rėmus“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja D. Teišerskytė.

Seimo narė kaip pavyzdį nurodė pačioje 2011 metų pabaigoje šalies kultūros ministro pasirašytą įsakymą dėl Autorinių sutarčių ir atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių, sudaromų su Kultūros ministerijai pavaldžių ir jos valdymo sričiai priskirtų teatrų ir koncertinių įstaigų vadovais. Papildomai aptarti šio dokumento turinio kultūros ministras bus kviečiamas į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą vos prasidėjus naujai Seimo pavasario sesijai – kovo 14 dieną.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojos, Seimo Žmogaus teisių komiteto narės Dalios Kuodytės teigimu, dabar galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas, bandant šį dokumentą realiai pritaikyti valstybei ar savivaldybėms priklausančioms kultūros įstaigoms, yra pernelyg painus.

„Žinome, kad Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, esant painiai situacijai, meno įstaigoms kartais pasiūlo vadovautis tarnybos atstovų kažkada parašytais išaiškinimais ir rekomendacijomis. Tai yra absurdas. Pirmiausia, kur visas tas rekomendacijas rasti, kaip žinoti, kurios iš jų galioja? Kitas svarbus aspektas – tos pačios rekomendacijos neturi viršenybės prieš įstatymą, taigi – neturi realios galios. Šiuos esamus neaiškumus būtina kuo greičiau panaikinti“, – teigė D. Kuodytė.

D. Kuodytė mano, kad reikėtų svarstyti galimybę Viešųjų pirkimų įstatyme išskirti kultūros įstaigas kaip specifines, vadovaujantis racionalumo ir sveiko proto kriterijais šioms įstaigoms kai kuriais atvejais taikyti paprastesnę pirkimų tvarką.

„Mes – kultūrininkai – neprašome didelių išimčių. Tiktai norime, kad kultūros įstaigų vykdomų pirkimų tvarka būtų tokia pati, kaip ir kitose Europos valstybėse. Dabar Lietuvoje yra taip, kad kultūros įstaigos kiekvienu atveju turi vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, o tai stabdo mus nuo tarptautinių projektų įgyvendinimo, tokiu būdu Lietuva išstumiama iš tarptautinės meno rinkos“, – teigė viešosios įstaigos „Menų spaustuvė“ vadovas Audronis Imbrasas.

Seime surengtoje diskusijoje kultūros įstaigų atstovai sutarė toliau derinti savo poziciją dėl Viešųjų pirkimų įstatymo su Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais.