Kiekvienam miestui – po ministeriją ir visi Lietuvos regionai suklestės. Atrodo, tokia logika vadovaujasi valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis nutaręs, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas reikia perkelti į Kauną.
Ar kauniečiai pradės gyventi geriau, jei jų mieste padaugės valdininkų? Blogiau Kaunui tikrai nebus. Net šiek tiek naudos gal ir atsiras: iš Vilniaus į Kauną važinėjantys valstybės tarnautojai pietaus Kauno, o ne Vilniaus kavinėse (jei neatsiveš pietums sumuštinių), Kaune bus geriau išnaudojami dabartiniai tušti tarpukario modernizmo pastatai. Gal dalis kauniečių atsikėlusiose ministerijose ilgainiui ras darbą.
Tačiau neatsakytų klausimų – daugybė. Jei bus perkelta viena ar kita ministerija, kaip bus su jų kuruojamomis įstaigomis, su kuriomis žmogus dar dažniau susiduria tiesiogiai savo gyvenime? O kodėl Žemės ūkio, o ne Susisiekimo? Juk Kaunas – logistikos centras. Čia ir Rail Baltica, ir Via Baltica, ir Intermodalinis terminalas, tarptautinis oro uostas, Laisvoji ekonominė zona ir pan. Kauno gerovė man rūpi labiausiai, norisi realių, veikiančių planų, o ne populistinių lozungų.
Nepamirškime, kad ministerijų perkraustymas valstybei tai pat kainuos: tai naujų patalpų, kabinetų įrengimas, daiktų pervežimas, nuolatinės valdininkų komandiruotės į pasitarimus Vilniuje. Būsimasis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas yra Seimo narys. Bandau įsivaizduoti jo darbotvarkę, kai vienu metu reikės būti ir Vilniuje, ir Kaune.
Europos Parlamentas turi savo būstines Briuselyje ir Strasbūre. Valdininkai keliauja į posėdžius iš vieno miesto į kitą, gyvena viešbučiuose už mokesčių mokėtojų pinigus, Belgijoje ir Prancūzijoje išlaikomi du dideli pastatų kompleksai. Tai yra vienas didžiausių Europos Sąjungos biurokratijos neūkiškumo pavyzdžių. Liūdna, kad apie permainas kalbanti naujoji Vyriausybė eina tokiu pat biurokratijos auginimo keliu.
Jei Kaune ir kituose Lietuvos miestuose norime sukurti daugiau darbo vietų, paprasčiau būtų ne perkraustyti ministerijas, o mažinti mokesčius, biurokratinius procesus, kad Lietuva taptų patraukli investicijoms ir čia atsirastų naujų įmonių. Neabejoju, kad dauguma universitetus Kaune ar Klaipėdoje baigiančių jaunuolių savo ateitį norėtų matyti tarptautinėje kompanijoje ar paslaugų sektoriaus įmonėje, o ne ministerijoje ar kokioje nors kitoje valdiškoje įstaigoje, kur algos yra mažesnės.
Estija prieš penkiolika metų į antrą pagal dydį Tartų miestą iškėlė Švietimo ir mokslo ministeriją. Tiesa, dalis valdininkų taip ir liko dirbti Taline. Šios reformos rezultatai yra tokie neaiškūs, kad Estijos politikai iki šiol vis dar ginčijasi, ar perkelti ministeriją iš sostinės į kitą miestą visgi buvo verta. Privačiuose pokalbiuose Estijos politikai sako, kad ministerijos iškėlimas iš sostinės buvo klaida, tačiau garsiai pripažinti šią klaidą jie nedrįsta. Galima paminėti ir Gruzijos atvejį, kai parlamentas buvo perkeltas iš sostinės Tbilisio į antrą pagal dydį miestą Kutaisį. Miestas sulaukė investicijų, tačiau gyvenimo tai neišjudino. Parlamento pastatas dažnai stovi tuščias – vietiniai gyventojai tik gūžčioja pečiais, nes politikai į Kutaisį atvažiuoja tik posėdžiauti.
Susidaro įspūdis, kad naujoji Lietuvos valdančioji dauguma tiesiog neturi idėjų, kaip tobulinti valstybės valdymą, todėl idėjų trūkumą ir bando pridengti tokiais butaforiniais projektais, kaip ministerijų perkraustymas. Svarbu rodyti, kad kažką darai. Tačiau visai negalvojama, ar perkrausčius ministeriją iš vieno mieto į kitą biurokratija Lietuvoje bent kiek sumažės.
Būsimasis premjeras S.Skvernelis jau garsiai svarsto apie naujo ministerijų komplekso statybas Vilniuje. Gaila, kad daryti „permainas“ ateinantis būsimasis ministras pirmininkas nežino, kad pasaulyje egzistuoja kur kas progresyvesnių valstybės valdymo būdų – tai yra dar didesnis valstybės paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę.
Toks projektas valstybei kainuotų kur kas pigiau, o žmonėms bei verslui būtų naudingesnis. Nauja valdžia turi puikią progą atsinaujinti ir demonstruoti įkvepiančius pavyzdžius. Tegul bent viena ministerija parodo pavyzdį ir per metus kitus visiškai atsisako popierinių dokumentų. Tai būtų kur kas progresyvesnis žingsnis nei dabar planuojamos didžiosios kraustynės.
S.Kairys yra Kauno m. vicemeras, Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkas