Valstiečiai pasiūlė nacionalinį algų didinimo planą, pagal kurį verslininkai, valdžiai nieko nedarant, turi patys pakelti savo darbuotojų atlyginimus. Tačiau ar tai suveiks?

Seimo narių pašto dėžutes užbombardavo profsąjungų raginimai atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. Valstiečių ir socdemų draugystė su profsąjungomis nėra atsitiktinė. Atrodo, kad profsąjungų sustiprinimas yra pagrindinis valdančiųjų receptas aukštesnėms algoms.

Padaryti iš darbdavių atpirkimo ožius valdantiesiems tikrai pavyktų. Gal jie net ir užsidirbtų karmos taškų iš rinkėjų. Tačiau tai būtų kova klaidingame fronte. Tai menkintų verslumo dvasią ir, paradoksalu, bet ilgainiui sumažintų tuos pačius atlyginimus, nes nusitaikius į darbdavius, dalis darbo vietų tiesiog išnyktų.

Gerai, sakykim, prekybos centras sutiks 10 proc. pakelti pardavėjų algas. Kas už tai sumokės? Pirkėjai, pirkdami brangesnę duoną ar mėsą, nes bet koks algų didinimas bus įskaičiuotas į prekės ar paslaugos kainą. Kylant kainoms dėl tokio algų didinimo laimėtojų nebus. Nuskriausti liks pensininkai, kurių pensijos auga lėčiau nei algos.

Šiandien Lietuvoje ne profsąjungos ar valdžia kelia atlyginimus, o akivaizdus darbuotojų trūkumas. Pastaruosius tris metus atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau negu darbuotojų našumas ir šalies ekonomika. Nuo 2012-ųjų atlyginimai pakilo 19 proc., o darbuotojų našumas – tik 3 proc. Lietuvoje žemų atlyginimų kaltininkas yra ne darbdaviai, o mažai pridėtinės vertės sukuriančios darbo vietos.

Kita tema – beveik 45 000 valstybės tarnautojų atlyginimai. Jie nuo 2008 m. krizės išlieka įšaldyti, tuo tarpu kai, privačiame sektoriuje jie augo bent trečdaliu. Tad kokią moralinę teisę valdžia turi reikalauti iš privačių darbdavių kelti algas, jei pati nesugeba pasirūpinti valstybei tarnaujančiais žmonėmis?

Todėl tikrasis nacionalinis algų didinimo planas turi kalbėti ne apie priverstinį algų kėlimą, o  kaip darbdaviai ir darbuotojai kartu galėtų padidinti Lietuvos ekonomikos dydį. Valstiečiai jau žlugdo naująjį socialinį modelį, kuris galėtų sukurti iki 100 tūkst. naujų darbo vietų.

Liberalai per rinkimus žadėjo ne padėti profsąjungoms išsiderėti atlyginimus, o sudaryti sąlygas jiems kilti bent iki 1000 eurų mėnesį „į rankas“. Liberalų receptas atlyginimų didėjimui yra investicijų pritraukimas ir mokesčių sumažinimas. Tad kaip elgtųsi liberalai valdančiųjų vietoje, norėdami padidinti vidutinį atlyginimą nuo 616 iki 1000 eurų į rankas?

Yra paskaičiuota, jog 1000 eurų padidinus užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, vidutinis atlyginimas šalyje pakyla apie 100 eurų. Padvigubinus tiesioginių užsienio investicijų srautą į Lietuvą iki 2020 metų, vidutinis atlyginimas padidėtų 153 eurais.

Sekant Estijos pavyzdžiu ir neapmokestinant įmonių pelno, naudojamo verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui, vidutinis atlyginimas išaugtų dar 73 eurais.

Papildomą atlyginimų padidėjimą liberalai garantuotų mažindami mokesčius. Dėl „Sodros“ įmokų 1 proc. punktu sumažinimo  kasmet, vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, padidėtų 37 eurais. Dar 30 eurų atlyginimas padidėtų, jei valdantieji nebūtų atmetę liberalų siūlymo suvienodinti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimaliu atlyginimu. Algų kilimą paskatintų ir spartesnis ekonomikos augimas.

Tad, premjere, dar ne vėlu persigalvoti ir pasinaudoti liberalų patarimais, kaip iš tikrųjų sudaryti sąlygas augti atlyginimams.