Apie geresnę gyvenimo ir paslaugų kokybę Vilniuje – vaikų darželių steigimą,  susisiekimo ir eismo organizavimą, migracijos politiką, saugumą mieste ir kitas svarbias aktualijas šiandien su Vilniaus meru Remigijum Šimašiumi diskutavo sostinėje veikiančių tarptautinių paslaugų ir kompetencijų centrų vadovai. Pasidalinta įžvalgomis ir idėjomis – kaip užsienio investicijoms patrauklus Vilnius galėtų  tapti patogesnis ir atviresnis atvykstantiems iš užsienio.

„Vilnius turi tapti visomis prasmėmis žmoniškesnis miestas. Labai smagu, kad paslaugų centrų vadovai minėjo tas temas, kurioms esu nusiteikęs skirti prioritetą: gerus ir prieinamus darželius, geresnį viešąjį transportą bei dviračių takus, taip pat jaukesnes viešąsias erdves. Planuoju, kad paslaugų centruose ir toliau bus kuriama daugiausia naujų gerai apmokamų darbo vietų.“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, Vilnius turi ką pasiūlyti ir kuo nustebinti – Lietuvoje ir Baltijos regione ir pirmaujame pagal paslaugų centrų kiekį bei augimą – per 5 metus paslaugų centrų skaičius Vilniuje išaugo 50 proc.

Sostinėje yra įsikūrę 45 tarptautinių įmonių paslaugų centrai, veikiantys finansų,  informacinių technologijų ir kitose srityse, kuriuose dirba apie 10 tūkst. darbuotojų. Per ateinančius metus šie centrai ketina papilomai sukurti apie 1600 darbo vietų. Vien Pernai įgyvendinti net 9 tarptautinių paslaugų centrų  projektai: įkurtos 6 naujos kompanijos (AIG, „Ahlstrom“, „Lindorff“ ir kt.), 3 – plėtėsi. Šiemet paskelbti jau 3 nauji projektai – „Nasdaq“, „Danske bank“ ir „Skandia“.

Pastaruoju metu pastebimos džiugios tendencijos – Lietuvoje paslaugų ir kompetencijų centrams patikimos vis sudėtingesnės nišinės funkcijos: duomenų analitika ir apdorojimas, finansinė inžinerija, išsamūs įmonių veiklos teisiniai ir finansiniai patikrinimai bei  kt.

Kad Lietuvoje kompanijų augimo sąlygos  pranoksta  lūkesčius ir viršija pirminius planus, rodo ir užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazė „fDi Markets“:  per 2010-2014 m. Lietuvoje įsikūrė 15 kompanijų, kurios plėtėsi, tuo tarpu Estijoje – 6, Latvijoje – vos 4.  Šių metų pradžioje Varšuvoje vykusiuose apdovanojimuose Vilnius buvo paskelbtas patraukliausia vieta Centrinėje ir Rytų Europoje kurti paslaugų centrus.

Pasak sostinės mero, Vilnius išnaudos šią galimybę ir augins paslaugų centrų skaičių, investuodamas į geresnę gyvenimo kokybę. Paslaugų centrų esamiems ir potencialiems darbuotojams ypač aktualūs vaikų darželių plėtros, infrastruktūros gerinimo ir patrauklių poilsio zonų klausimai.

Daugiausiai diskutuota apie vaikų darželių stygių sostinėje. Aptartos galimybės steigti juos paslaugų centrų patalpose ar netoli jų. Administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė pateikė visą kompleksą priemonių ir sprendimų, kurių ėmėsi savivaldybė, kad per artimiausius 2 metus darželių Vilniuje užtektų ir jie atitiktų vaikų poreikius: sklypų ir patalpų nuomą darželių veiklai, 100 eurų kompensacijos projektą ir privačių bei valstybinių darželių plėtros planus. Turintiems darželiams tinkamų laisvų patalpų,  savivaldybė pasiūlė visokeriopą paramą, rūpinantis reikalingais dokumentais, leidimais ir tarpininkauti, susirandant norinčius plėstis privačius darželius.

Diskutuojant apie laisvalaikio zonas mieste, svečiai siūlė daugiau dėmesio kreipti į infrastruktūros jaunoms šeimoms kūrimą. R. Šimašius pristatė planus atnaujinti Lukiškių aikštę, kad ši pagaliau taptų tikra reprezentacine miesto vieta, kurią sups parkas ir atsiras daugiau erdvės miestiečių poilsiui, smagiam buvimui su šeima.

Susitikime su savivaldybės vadovais dalyvavo: „Danske Bank“, „Ahlstrom“, „Evoco“, „Euromonitor International“, „COWI“,  „Paroc“, „Norwegian – Lithianian Chamber of Commerce“, „OpusCapita Accounting“, „Nasdaq“, „Western Union“, „AIG Europe Limited“, „Fibra Lithuania“, „Lindorff  Business Services“, „CSC Baltic“, „Adform“, „Barclays“, „Innovation Norway in the Baltic States“ kompanijų atstovai.

Daugiausiai investicinių projektų sostinėje iki šiol vykdo Skandinavijos šalys, JAV,  Didžioji Britanija, Olandija.