Minint socialinės akcijos „16-a pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ pradžią, Seime vyko liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir parlamentarės Dovilės Šakalienės spaudos konferencija, kurioje buvo kreiptasi į Vyriausybę ir visuomenę su prašymu imtis tiek politinių, tiek aktyvių socialinių veiksmų, siekiant apsaugoti moteris, patiriančias smurtą.
„Šiandien vyksta kai kam vis dar netikėti, kai kam labai laukti pokyčiai, kai smurtas prieš moteris tampa vis lengviau atpažįstamas ir vis mažiau toleruojamas. Kad taip įvyktų prireikė ne vienerių metų ir ne vienos skaudžios tragedijos. Tačiau šiandien apie smurtą artimoje aplinkoje, apie smurtą prieš merginas ir moteris galime kalbėti garsiai ir drąsiai, tai nebėra tabu ir vis rečiau dėl smurto kaltinamos pačios aukos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentarė V. Čmilytė-Nielsen.
Nors moterims nebėra taip baisu kalbėti apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje, atliktų apklausų rezultatai išlieka šokiruojantys. Lietuvoje 50 proc. respondentų yra linkę pateisinti fizinį ir seksualinį smurtą prieš moteris ir net 45 proc. mano, kad pati auka yra kalta dėl patiriamo smurto.
„Keičiasi požiūris ir į kitus dalykus, #metoo judėjimas pasiekė ir Lietuvą. Pagaliau priekabiavimą ar prievartą prieš moteris mes išdrįstame atpažinti ir pavadinti tikraisiais vardais, nors pirmosios moterys, kurios išdrįso, sulaukia ne tik palaikymo, bet ir patyčių ir kritikos lavinos. Pagaliau atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek profesinėje, tiek privačioje erdvėje moterų nedera laikyti silpnesnėmis, mažiau protingomis ar tokiomis, už kurias sprendimus turi priimti vyrai“, – sakė parlamentarė V. Čmilytė-Nielsen.
Ši Vyriausybė rinkėjams buvo prižadėjusi kovoti su smurtu, vykdyti realias permainas, kol pasieksime lūžį ne tik politinėje aplinkoje, bet ir žmonių sąmonėje. Tačiau kol kas dėmesio kovai su smurtu prieš moteris skiriama mažai.
„Prieš kelias savaites su kolegomis registravome siūlymą į biudžetą dėl papildomo finansavimo Specializuotos pagalbos centrams, kuriems tenka didžiausias krūvis suteikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms. Šis pasiūlymas kol kas nesulaukė deramo dėmesio. Tuo tarpu specializuotos pagalbos centrai tiesiog nepajėgia susidoroti su antplūdžiu moterų, dažnai su vaikais, kurioms būtina pagalba“, – teigė parlamentarė V. Čmilytė-Nielsen.
Nors Lietuva 2013 metais pasirašė Konvenciją dėl smurto artimoje aplinkoje ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos, Konvencija iki šiol nėra ratifikuota.
„Ši konvencija reikšminga, nes tai yra pirmoji teisiškai įpareigojanti, regioninė priemonė, kurioje kalbama būtent apie smurtą prieš moteris ir išskiriamos tokios sritys kaip smurto prevencija, aukų apsauga ir smurtautojų atsakomybė. Deja, šioje srityje dauguma politikų nesiima lyderystės ir verčiau pasirenka saugų konservatyvios ir stereotipiškai mąstančios visuomenės dalies atstovavimą. Vis dėlto politinių sprendimų ir lyderystės labai reikia“, – kalbėjo Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.