Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute žinomiausi Lietuvos politologai pristatė paėjusių Seimo rinkimų analizę. Politologai gyrė liberalus už išlaikytas nuoseklias vertybes ir už daug kam netikėtai sėkmingą pasirodymą. Pateikiame įdomiausias politologų mintis.
Politologė Ainė Ramonaitė nagrinėjo Valstiečių partijos pergalę
Rytų Europoje vyksta panašios tendencijos. Vengrija jau balansuoja ant demokratinės šalies ribos, Lenkija taip pat seka keistu keliu, kur po praėjusių metų rinkimų valdžioje įsitvirtino į autoritarizmą linkusios jėgos. Rytų Europoje laiminčias partijas politologai įvardija kaip tautinio komunizmo partijas. Tikrieji kairieji nyksta, o jų vietą užima populistai, konservatyvios, marginalinės jėgos.
Ar Lietuvoje galima pastebėti panašias tendencijas? Lietuvos rinkėjai taip pat linkę į ekonominę kairę ir konservatyvizmą. Valstiečiai žalieji pagal savo pažiūras yra išsibarstę po politinį žemėlapį, tačiau partijos lyderiai – Karbauskis, Baškienė, Veryga yra konservatyvūs kairieji, o Skvernelis yra centre tarp liberalų ir konservatorių bei socialdemokratų. Taigi jam priimtinos visos pažiūros. Valstiečiai tai ne partija, o žmonių rinkinys.
Apskritai vertinant partijų narių vertybes, vieninteliai liberalai yra savo vietoje, kurie šiemet yra labai liberalūs. Tuo tarpu konservatorių ir socialdemokratų vertybės labiau išplaukusios.
Politologė Ieva Petronytė aptarė politinius skandalus prieš rinkimus ir kaip tai paveikė rinkėjus
Ji mano, kad Valstiečiams laimėti padėjo „nesusitepusiųjų“ reputacija. Lietuvos rinkėjams sąžiningumo vertybė labai svarbi. Tačiau politologė atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdžiui E.Masiulio skandalas nepakenkė tiek daug, kaip buvo galima tikėtis. Ji taip pat mano, kad socialdemokratams labiau pakenkė naujas Darbo kodeksas, o ne skandalai.
Universiteto studentai vykdydami tyrimą vasarą apklausė 60 žmonių. Tyrimo metu buvo pastebimas didelius nusivylimas liberalais, nes tuo metu kaip tik buvo daugiausiai kalbama apie E.Masiulio elgesį.
Visgi žmonės yra nusivylę daugeliu politiku, partijomis, todėl rinkimų dieną balsavo už tuos, kurie labiausiai patiko, kuriems labiausiai prijautė. Kita vertus, liberalams galėjo padėti, kad E.Masiulio skandalas prasidėjo pavasarį, o ne prieš pat rinkimus.
Politologas Mažvydas Jastramskis nagrinėjo rinkimų aktyvumo įtaką rezultatams
Jis mano, kad aktyvumo įtaka rinkimų laimėtojams Seimo rinkimuose nėra ypatingai didelė, nes per pastaruosius rinkimus aktyvumas skiriasi vos vienu kitu procentu. Jis mano, kad aktyvumas yra svarbiausias Lenkų rinkimų akcijai, kuri turi ribotą rinkėjų skaičių.
Per šiuos rinkimus sumenko kai kurie stereotipai. Kaip pavyzdį jis pateikė antrąjį rinkimų turą, kur aktyvumas buvo mažesnis, tačiau tai nepadėjo konservatoriams (ypač provincijoje), nors anksčiau buvo manoma, kad mažas aktyvumas yra naudingiausias TSLK.
Daugiausiai rinkimuose dalyvauja išsilavinę žmonės, politiškai motyvuoti, turintys ryšį su partijomis, vyresnio amžiaus žmonės. Žmonės, kurie ateina į rinkimus geriau vertina partijas, nei tie, kurie nebalsuoja. Jis kaip tik paskaičiavo, kad didmiesčiuose konservatoriams buvo naudingas didelis aktyvumas. Valstiečių partijai aktyvumas nebuvo labai svarbus. Miestuose per šiuos rinkimus didelis aktyvumas buvo nenaudingas Tvarkai ir teisingumui bei Darbo partijai.
Laura Matijošaitytė, VRK pirmininko pavaduotoja aptarė šių metų rinkėjų portretą:
Pirmame ture aktyviausiai balsavo vyresni kaip 55 m. rinkėjai. Jų visose amžiaus grupėse atėjo daugiau kaip pusė. Jaunų rinkėjų amžiaus grupėse balsuoti atėjo mažiau kaip 40 proc. Blogiausias rezultatas – Vilniuje amžiaus grupėje iki 24 metų atėjo balsuoti vos 7 proc. vyrų. Amžiaus grupėje iki 35 metų – balsavo kas penktas vyras. Moterų aktyvumas kiek didesnis.
Geografas Rolandas Tučas, perbraižęs apygardų ribas, aptarė kaip tai galėjo paveikti rinkimų rezultatus:
Jis perspėjo, kad tai greičiausiai ne paskutinis Lietuvos perbraižymas, nes gyventojų provincijoje sparčiai mažėja, o Šiaurės Rytų Lietuvoje ir Dzūkijoje yra daugiausiai senų žmonių. Jau dabar aišku, kad Vilniuje vienmandačių apygardų ateityje daugės. Analizuodamas rinkimų rezultatus, jis pastebi, kad naujose mišriose apygardose, kurios susidarė iš dviejų savivaldybių, rinkimų rezultatai tarp vienmandatininkų skiriasi labai, tuo tarpu balsuojant už partiją mažiau. Kaip pavyzdį jis pateikė Žiemgalos apygardą. Balsuojant už kandidatus Pakruojyje ir Joniškyje neabejotinas lyderis buvo Vitalijus Gailius, o Šiaulių rajone – valstiečių atstovas. Tuo tarpu balsuojant už partijas valstiečiai buvo populiariausi visose savivaldybėse.
Mokslininkė Adelė Vaiginytės tyrė, ar rinkimų apygardos virsta atskirų partijų kunigaikštystėms
Rinkimų apygardų perdalijimas ir valstiečių banga antrajame rinkimų ture nušlavė daugelį kunigaikštysčių nuo žemės. Jos liko tik lenkiškojoje Vilnijos dalyje.
Mokslininkas Vaidas Morkevičius papasakojo apie Lietuvoje dažną „padalinto balsavimo logiką“ tam pačiam žmogui balsuojant už skirtingas partijas ir kandidatus
Jis sako, kad šios problemos neturi tik Lenkų rinkimų akcija, kurios rinkėjai balsuoja ištikimai už partijos kandidatus tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje apygardoje. Tačiau kitų partijų rinkėjai balsuoja įvairiai. Vieni balsuoja pagal simpatijas (todėl balsas už partiją ir kandidatus apygardoje gali nesutapti), o kiti pagal strategiją. Balsuojantys pagal strategiją nebalsuoja už jam patinkančią partiją ar žmogų, nes netiki, kad jis laimės, renkasi stipriausią partiją, kuri laimės rinkimus, arba renkasi antrą pagal patrauklumą partiją, kad nelaimėtų jo nemėgstama partija. Lietuvoje taip dešiniųjų rinkėjai renkasi tarp liberalų ir konservatorių. Per šiuos rinkimus buvo baimės, kad Liberalai gali neperžengti 5 proc. Todėl dalis liberalų galėjo balsuoti už konservatorius arba atvirkščiai – konservatoriai galbūt balsavo už liberalus, kad jie patektų į Seimą. Jis taip pat pastebi, jog tyrimai rodo, kad dauguma balsuojančių už LS balsuoja ir už LS kandidatą apygardoje. Tuo tarpu nemažai TSLK simpatikų vienmandatėje balsuoja už Liberalų sąjūdį.
Reitingavimo analitikas Jonas Bačelis pasakojo apie reitingavimo subtilybes
Tik šeši iš dešimties rinkėjų reitinguoja balsavimo biuletenį. Dar mažiau reitinguoja visus penkis kandidatus. Liberalų rinkėjai po konservatorių yra antri pagal tai, ar jie reitinguoja balsavimo biuletenį. Dažniausiai balsavimo biuletenius reitinguoja balsuojantys užsienyje, mažiausiai – Visagine. Peržiūrėjęs VRK duomenis jis atrado labai daug pavyzdžių, kai žmonės reitinguoja tos pačios partijos kandidatus tik pagal kandidatų lytiškumą, miestą, kuriame jie gyvena arba žinomo žmogaus internete paskelbtas rekomendacijas.