Vakarykštis įvykis Jungtinėje Karalystėje ir žinia apie parlamentarės, kovotojos už žmogaus teises Jo Cox nužudymą sukrečia. Regis, šis įvykis taps dar viena labai liūdna iliustracija, prie ko kartais priveda kraštutinė ideologija. O ji ne tik sėja neapykantą, supriešina žmones, bet ir tiesiogine prasme traiško žmonių likimus.

Kas tiksliai nulėmė žmogžudystę Berstolyje, dar paaiškės vėliau, tačiau akivaizdu, kad gyvename ideologinio totalitarizmo, religinio fanatizmo ir neapykantos masinės sklaidos laikotarpiu. Viso to persipynimas ir skvarba, ypač į jaunimo galvas, kelia ypatingą pavojų mūsų europietiškoms tradicijoms, nuosaikiai europietiškai gyvensenai.

Esu įsitikinęs – įvykis Didžiojoje Britanijoje yra dar vienas perspėjimas visai Europai. Tai įrodymas, kad kraštutinis populizmas, kraštutinis nacionalizmas prisideda prie dar didesnės neapykantos, žmonių išrūšiavimo į „gerus“ ir „blogus“, „teisiuosius“ ir „klystančius“. Todėl kiekviena politinė jėga, kiekvienas rinkėjas pirmiausia sau turėtų atsakyti į atsakomybės klausimą. Politikai privalo imtis pilnos atsakomybės ir savo žodžiais bei veiksmais bandant peržengti politinį „rubikoną“.

Ar vakarykštį perspėjimą, pavojaus skambutį aiškiai išgirs britai, prancūzai, olandai, mes – lietuviai? Ar sudegsime vis labiau kurstomame susipriešinimo lauže?

Jeigu kalbėtume apie Didžiąją Britaniją, tikrai nesiruošiu ir nenoriu menkinti „Brexit“ referendumo iniciatorių ir organizatorių. Referendumas yra demokratijos raiškos priemonė, kuria, deja, kaip teisingai pastebima, dažnai vedini savanaudiškų tikslų stengiasi pasinaudoti populistai ir demagogai. Jie tai daro be jokių skrupulų, kitų sąskaita.

Po parlamentarės Jo Cox mirties birželio 23-osios referendumas Jungtinėje Karalystėje tikrai bus kitoks. Kampanijos už pasilikimą Europoje dalyvė J. Cox žuvo, bet kartu kampanijos už pasitraukimą iš ES stovykla patyrė ne menkesnį sukrėtimą.

Nuo vakar dienos britų referendumas reiškia tik plačiai jau aptartas galimas politines ir ekonomines pasekmes Britanijai ir Europai. Jis taip pat, o galbūt kaip niekada anksčiau, reikš balsavimą už mūsų visų per daugelį metų išsikovotas ir įtvirtintas laisves. Laisvę į laisvą žodį, laisvę į apsisprendimą, laisvę į pasirinkimą padėti kitam. Galiausiai laisvę būti vieningiems šiais susipriešinimo ir supriešinimo laikais. Europos Sąjungos projektas savo laiku sustabdė karą, dabar jis privalo stabdyti laisvės ir tolerancijos degradaciją.

Laisvės ir liberalių vertybių poreikis šiandien ypač akivaizdus. Jeigu kam nors džiugesį sukelia kitų žmonių negandos arba mirtis – turime pripažinti, kad liga yra toli pažengusi. Todėl kitas būtinas žingsnis – mums, visuomenės ir savo bendruomenių nariams, reikia pripažinti, kad turime ir norime išgyti. Be vienybės siekio, be laisvės ir meilės jausmo tai tiesiog neįmanoma. Išdrįskime atsiverti, ištiesti ranką ir mums atsivers durys į geresnį pasaulį.