Vieną gražią 2016-ųjų balandžio dieną 32 proc. Nyderlandų rinkėjų atėjo į referendumą išsakyti savo nuomonės dėl ES-Ukrainos Asociacijos sutarties. Du trečdaliai balsavusiųjų (20 proc. visų rinkėjų) pasisakė prieš šią sutartį. Kaip ir „Brexit“ atveju, tai buvo dalies rinkėjų protestas prieš savo valdžią, ne prieš Ukrainą.
Tačiau daliai olandų išreiškus savo nuomonę patariamajame (!) referendume to užteko, kad įvairaus plauko populistai ir antieuropietiškas nuotaikas kurstančios politinės jėgos dar labiau subujotų. Žinome, kad patį referendumą inicijavo agitatoriai už „tiesioginę piliečių demokratiją“…
Tuometis Nyderlandų rinkėjų sprendimas, regis, dabar gali virsti į tai, kad apskritai bus stabdomas Ukrainos tolimesnis bendradarbiavimas su ES. Be to, tai gali nulemti labai pavojingas teisines pasekmes tarp ES ir kitų jos Asocijuotų partnerių. Ar tikrai visi ligšioliniai įsipareigojimai bus nubraukti vienu rankos mostu?
Per pastaruosius 8 mėnesius Europa nesugalvojo nieko, kaip išeiti iš susidariusios patinės situacijos po garsiojo referendumo. To pasekmės: jau netrukus, gruodžio 14-15 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje bus siūloma priimti teisiškai (!) įpareigojančią deklaraciją, kuri dabar naudojama tarsi dūmų uždanga, tvirtinant, kad tokiu būdu bus tariamai išspręsti olandiškojo referendumo niuansai.
Mano įsitikinimu, Europos lyderiai jokiu būdu neturėtų priimti šios pavojingos Nyderlandų Vyriausybės inicijuotos deklaracijos. Neturėtų, jei nenori sukurti sunkiai prognozuojamas pasekmes galinčio turėti precedento.
Minėtoje deklaracijoje siūloma įtvirtinti keletą principų, kurie nėra tokie nekalti, kaip bandoma pateikti. Pirma: dokumentu raginama įtvirtinti, kad Ukraina neturi narystės ES perspektyvos. Antra: patvirtinama, kad ES ar jos valstybės narės nesuteiks kolektyvinio saugumo garantijų arba karinės pagalbos Ukrainai. Trečia: įtvirtinama, kad ES nesuteiks papildomos finansinės paramos Ukrainai. Ketvirta: pažymima, kad Ukrainos piliečiams nebus suteikiama teisė gyventi ir dirbti ES.
Jeigu Nyderlandų siūlomos deklaracijos teiginiai bus priimti ir jų bus laikomasi, iš esmės tai reikštų pagrindinių, fundamentalių ES sutarčių reviziją bei Ukrainos izoliaciją nuo Europos. Niekada anksčiau ES, pasirašydama Asociacijos ar laisvosios prekybos sutartis, netgi, pvz., su Turkija, netaikė tokių griežtų, demokratinei Europos dvasiai prieštaraujančių reikalavimų.
Vis dėlto aš tikiu nuoširdžia Lietuvos žmonių parama Ukrainai. Neįsivaizduoju, kaip Lietuva galėtų paremti tokią deklaraciją. Tačiau oficiali Lietuvos pozicija šiuo klausimu – vis dar neaiški, nors skaičiuojame paskutines dienas iki Europos lyderių susitikimo.
Tvirtai žinau, kad Nyderlandų siūloma deklaracija paneigtų daugelį Lietuvos Seimo priimtų sprendimų, rezoliucijų ir įsipareigojimų Ukrainos atžvilgiu. Kodėl Seime net neapsvarstoma siūloma teisiškai įpareigojanti deklaracija, kaip jau ratifikuotos ES-Ukrainos Asociacijos sutarties priedas?
Buvo laikai, kai Europos žemėlapį braižė raudonas Stalino pieštukas. Panašu, kad jį į savo rankas perima Europos populistai, nusiteikę žlugdyti europietišką taikos ir bendradarbiavimo projektą.