Europarlamentaras Petras Auštrevičius trumparegiška ir aplaidžia laiko oficialią Europos Komisijos poziciją dėl „Gazprom“ planų tiesti naujus dujotiekio „Nord Stream“ vamzdynus, kurie ves iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu.

P. Auštrevičiaus iniciatyva grupė Europos Parlamento narių dar liepos pradžioje kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami įvertinti „Gazprom“ ketinimus dėl naujos dujotiekio „Nord Stream-2“ trasos, o taip pat – šio projekto poveikį Baltijos šalims, Ukrainai ir ES apskritai, atsižvelgiant į esamą Europos energetinio saugumo strategiją ir kuriamą Europos energetinę sąjungą.

Šią savaitę Europos Komisija, persiųsdama oficialų atsakymą į kreipimąsi, pabrėžė, kad energetinis saugumas tebėra vienas iš svarbiausių ES prioritetų, tačiau „dujų transportavimo infrastruktūros kūrimas, pavyzdžiui, dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumo didinimas, visų pirma yra komercinis sprendimas“.

„Jeigu Europos Komisija naujus rusiškų dujų vamzdžius Baltijos jūroje vertina kaip eilinį komercinį projektą, tai reiškia, kad visos kalbos apie Europos energetinės sąjungos kūrimą yra tuščios, tik veiksmo imitacija. Kremlius laimi šioje Europos „komercijoje“. Toks trumparegiškas ir aplaidus Europos Komisijos požiūris ateityje pačiai ES gali brangiai kainuoti. Dujų monopolijų stiprinimas, ko link ir veda projektas „Nord Stream-2“, skirtas griauti Europos solidarumą ir laužyti stuburą. Nors „Gazprom“ vamzdynų plėtrą įgyvendina prisidengdama partneriais Europoje, tikrųjų šio projekto tikslų ir paskirties tai nekeičia – liekame priklausomi nuo rusiškų dujų“, – teigia Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos EP vicepirmininkas P. Auštrevičius.

Savo atsakyme į grupės EP narių kreipimąsi Europos Komisija pažymėjo esanti informuota apie bendrovės „Gazprom“ ir jos partnerių pareiškimą dėl ketinimo tiesti dvi papildomas dujotiekio „Nord Stream“ atkarpas. „Dujų transportavimo infrastruktūros kūrimas, pavyzdžiui, dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumo didinimas, visų pirma yra komercinis sprendimas. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad bet koks naujas dujotiekis ES teritorijoje turi būti statomas ir eksploatuojamas laikantis visų atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir viešųjų pirkimų bei konkurencijos taisyklių. Komisija stebės, kaip laikomasi šių taisyklių (…)“, – Europos Komisijos vardu pareiškė eurokomisaras klimato politikai ir energetikai Miguelis Ariasas Cañetė.

Europos Parlamento narys P. Auštrevičius dar kartą ragina Lietuvos Vyriausybę pagaliau išreikšti savo poziciją dėl strateginės reikšmės dujotiekio „Nord Stream“ projekto plėtros ir jo ekonominio-politinio poveikio regionui.

Rugsėjo pradžioje Rusijos kompanija „Gazprom“ ir jos partnerės „E.ON“, „Shell“, „OMV“, „BASF/Wintershall“ bei „Engie“ pasirašė sutartį dėl naujo dujotiekio „Nord Stream-2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Skelbta, kad projektą „Nord Stream-2“ vykdys kompanija „New European Pipeline AG“, kurios 51 proc. turto valdys „Gazprom“. Planuojama iki 2019 m. nutiesti dvi papildomas trasas, kuriomis į Europą būtų transportuojamas didelis kiekis dujų. Projektas vertinamas maždaug 10 milijardų eurų.