Siekdami paskatinti dėl karantino ant bankroto ribos atsidūrusį paslaugų verslą, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Seimui pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. birželio 1d. būtų panaikintas draudimas pardavinėti bei vartoti alkoholį nestacionariuose įrenginiuose, paplūdimiuose, parodose, mugėse ir kituose atvirose erdvėse vykstančiuose masiniuose renginiuose.
“Akivaizdu, kad nepaisant iki šiol galiojusių įvairiausių, net pačių absurdiškiausių, alkoholio draudimų, iš esmės Lietuvoje pasikeitė tik alkoholinių gėrimų pardavimo laikas. Visas tas „šaršalas“, visa ta vadinamoji kova su alkoholizmu šalyje buvo ir yra tik parodomasis šou, nes su pačiu alkoholizmo reiškiniu iš esmės net nebandoma kovoti. Tiesiog valstiečiams reikėjo surasti atpirkimo ožį. Ir jis buvo surastas – mąstantis, turintis saiko jausmą ir akių nedraskantis pilietis. Ir verslas. O dar driokstelėjo viešą gyvenimą sustabdžiusi ir verslą paralyžiavusi pandemija. Karantinas anksčiau ar vėliau baigsis. Gyvenimas normalizuosis. Šiuo atveju, norint, kad žmonės po krizės ir karantino vėl pajustų gyvenimo skonį, o paslaugų verslas pradėtų kilti iš dugno, valdžia jam turėtų bent netrukdyti t.y. atšaukti perteklinius, parodomuosius draudimus“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Vaičekauskas.
Pagal Liberalų sąjūdžio frakcijos narių teikiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 16, 18 straipsnių pataisas, nuo 2020 m. birželio 1 d. būtų panaikintas draudimas pardavinėti bei vartoti alkoholį nestacionariuose įrenginiuose, paplūdimiuose, parodose, mugėse ir kituose atvirose erdvėse vykstančiuose masiniuose renginiuose.
G. Vaičekausko įsitikinimu, tebegaliojančios alkoholio kontrolės priemonės yra perteklinės ir daro žalą verslui bei jo plėtrai. Ypač dėl pandemijos įvedus karantiną.
Vilniaus universiteto 2019 m. duomenimis, Lietuvoje yra 5 proc. girtaujančių asmenų, šie asmenys suvartoja 35 proc. viso alkoholio kiekio. Šie girtaujantys asmenys alkoholinius gėrimus vartoja ne viešose įstaigose, renginiuose ar kitur, o namuose.
Perteklinis reguliavimas iki šiol darė, o esant karantinui ir toliau daro, ypač žlugdančią įtaką smulkiajam verslui bei turizmui. Todėl postakarantininiu laikotarpiu siekiant gaivinti verslą bei turizmą, taip pat atsižvelgiant į karantino laikotarpiu suformuotas nuostatas dėl buvimo uždarose patalpose, gyventojams ir šalies svečiams turėti būti sukurtos galimybės laisvalaikio ir pasilinksminimo formas perkelti į lauko erdves, kad susidarytų kuo mažesni žmonių sambūriai vidaus patalpose.