Kodėl žmonės kartais turi vykti iš savo gyvenamosios vietos į kitą miestą apsilankyti pas gydytoją? Ar nėra būdų patenkinti gyventojų lūkesčius gydytojų paslaugoms ne vien didžiuosiuose miestuose? Iš tiesų, dažnai girdime arba patys sakome „Vyksiu pas gydytojus į Kauną/Vilnių/Klaipėdą“ Ar galime ką nors pakeisti? Galime.
Šeimos gydytojai dirba didžiojoje daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių, bet dažnai, prireikus sudėtingesnių tyrimų ar retų specialybių gydytojų konsultacijų, ligoniui reikia vykti į artimiausią didesnį miestą tam, kad apsilankytų pas gydytoją-specialistą ar atliktu reikiamus tyrimus. Kardiologai, endokrinologai, neurologai ir kiti gydytojai-specialistai dažniausiai dirba didžiuosiuose miestuose. Kuo skiriasi žmogus gyvenantis didmiestyje ir tas, kuris gyvena rajone ir kodėl ne visi gali gauti paslaugas ten, kur gyvena?
Gydymo paslaugos – arčiau žmogaus
Aš manau, kad yra būdų padaryti gydytojų paslaugas visiems pacientams lengviau pasiekiamas. Šiuo metu rajone esantys pirminės sveikatos priežiūros centrai nevisiškai aprūpina pacientus reikalingomis paslaugomis, dėl komplikuotų teisinių reikalavimų, gydytojų trūkumo ar kitų techninių problemų ar aplinkybių. Galimas vienas iš sprendimo būdų – naujų privačių pirminės sveikatos priežiūros centrų, kurios teikia daugiau paslaugų, steigimas.
Žmogui nėra skirtumo ar kreiptis į valstybinę ar privačią polikliniką, kur suteikiamos paslaugos yra vienodai kompensuojamos iš ligonių kasų.
Naujos privačios poliklinikos gali padaryti gydytoją lengviau pasiekiamą. Paprastai privatus verslas kuriasi ten, kur yra labiau garantuotos pajamos, t.y. kur daugiau žmonių. Supaprastinus naujų gydymo įstaigų steigimą verslui investicijos į rajoną būtų patrauklesnės. Suvienodinus sąlygas su valstybės gydymo įstaigomis (įsigyjamos aparatūros finansavimu, savivaldybės palaikymu, tolygiai paskirsčius Valstybės investicijų programas), privatus verslas galėtų pasiūlyti tas paslaugas, kurių reikia rajone, o žmonėms nereikėtų vykti į didmiesčius, į specialisto konsultaciją ar brangesniam ar retesniam ištyrimui. Laimėtų visi.
Geresnė paslaugų kokybė
Padaugėjus gydymo įstaigų žmonės pasiskirstytų jose ir eilės laukiančių gydytojo konsultacijos sumažėtų. Šiuo metu, šeimos gydytojo konsultacijos reikia laukti iki 8 dienų, o gydytojų-specialistų (kardiologų, neurologų, nefrologų ir kt.) – vidutiniškai 20 dienų.
Tam, kad klinika rajone galėtų teikti paslaugas, ji turi dirbti pelningai, todėl jos stengtųsi savo kokybe ir aptarnavimo kultūra pritraukti daugiau pacientų. Teikiamų paslaugų liberalizavimas skatintų sveiką privataus ir valdiško sektoriaus konkurenciją, kuri turėtų tiesioginės naudos pacientui, ženkliai gerėtų paslaugų spektras ir kokybė.
Paprastas būdas sumažinti eiles
Didelė dalis pajamų prarandama dėl neatvykusių ir apie tai nepranešusių pacientų (kai kuriose klinikose neatvyksta net iki 30 proc. pacientų). Iš anksto užsiregistravę žmonės dėl įvairių priežasčių neatvyksta į gydymo įstaigą, tačiau blogumas tame, kad apie tai nepraneša.
Gydytojas dirba pagal sudarytą grafiką, o neatvykus pacientui – laiką leidžia tuščiai, dėl to dirbtinai išsipučia eilės, sumažėja paslaugų prieinamumas ir įstaigos veiklos efektyvumas. Spręsti šią problemą galima užsienio pavyzdžiu: pacientas moka minimalų mokestį už registraciją pas gydytoją ir praranda pinigus, jei neatvyksta prieš tai neinformavęs gydymo įstaigos. Tokiu atveju sumažėtų netikslingų apsilankymų skaičius ir eilės mažėtų.
Negalima kaltinti vien tik žmonių dėl susidariusių eilių. Šeimos gydytojai turi išspręsti apie 80 proc. pacientų problemų ir tik 20 proc. pacientų turi būti nukreipiami kito gydytojo konsultacijai. Didinant šeimos gydytojų kompetencijas išvengtumėme netikslingų siuntimų pas kitus gydytojus specialistus ir eilės mažėtų prie gydytojų specialistų kabinetų.
Dabartinė sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje tikrai nėra bloga, tačiau ją galima pagerinti taip, kad kiekvienas iš mūsų pajustų realų pokytį.