Gerb. Pirmininko pavaduotojau-vyriausiasis įgaliotini,
Artėjant prezidento rinkimų datai – rugpjūčio 9 d. – esu nemaloniai šokiruotas, matydamas, kaip Baltarusijos valdžia dar aktyviau pradėjo imtis veiksmų, siekiant sužlugdyti prezidentines viltis, ir organizuoti smurtinį susidorojimą su taikiais protestuotojais ir pilietinės visuomenės aktyvistais visoje šalyje.
Daugybė nusižengimų ir trūkumų, praėjusių metų lapkričio mėnesį vykusiuose Parlamento rinkimuose jau sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Vis daugiau Baltarusijos piliečių piktinasi Prezidento A. Lukašenkos manipuliavimu valdžia, todėl laisvų ir sąžiningų rinkimų perspektyva atrodo niūriai: režimas akivaizdžiai neketina sudaryti vienodų konkuravimo sąlygų kandidatams ar atsižvelgti į ilgalaikes rekomendacijas, kurias pateikė Venecijos Komisija ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras. Šiuos nuogąstavimus patvirtina ir JT Specialioji pranešėja žmogaus teisių situacijai Baltarusijoje, savo naujausiame pranešime išreikšdama susirūpinimą dėl besitęsiančių pamatinių teisių į taikius susirinkimus, į nuomonės ir saviraiškos laisvę pažeidimų šalyje.
Kaip teigiama 2016 m. vasario 15 d. Tarybos išvadose, formuojant ES politiką šios šalies atžvilgiu, labai svarbūs Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai, siekiant gerbti visuotines laisves, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Per pastaruosius ketverius metus vadovaudamasi kritiška santykių politika ES siekė geros valios bendradarbiavimo su Minsku, pasirašydama vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus, kurie įsigalios nuo š.m. liepos 1 d., padvigubindama paramos sumą ir užmegzdama techninius dialogus konkrečiais klausimais. Tačiau Baltarusijos režimas neišpildė savo pažadų.
Atsižvelgiant į tebevykstančią represijų bangą, laikausi pozicijos, kad atėjo laikas ES taikyti sąlygiškumo principą ir, kiek įmanoma, nukreipti turimas lėšas į jos vertybes puoselėjančias pilietinės visuomenės organizacijas. Šis žingsnis gali būti sunkus, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos valdžia neseniai nustatė ribojimus, kuriais siekiama apriboti tarptautinę paramą pilietinės visuomenės aktyvistams. Vis dėlto manau, kad ES turėtų bent jau garsiau kalbėti apie laisvių slopinimus ir aiškiai parodyti savo solidarumą su represijų aukomis bei vienareikšmiškai pasmerkti aktyvistų, opozicijos narių ir kandidatų į prezidentus areštus.
Be to, esu giliai susirūpinęs dėl akivaizdžių valstybės pareigūnų ir A. Lukašenkos režimą palaikančių žiniasklaidos priemonių bandymų pavaizduoti ES finansinę ir techninę pagalbą kaip tariamos ES paramos ar pozityvaus signalo ženklus A. Lukašenkai. Tokie kenkėjiški dezinformacijos bandymai gali paveikti ES įvaizdį ir populiarumą šalyje ir už jos ribų. Todėl raginu ES greitai ir kruopščiai jas spręsti. Turėtume aiškiai pasakyti, kad ES finansine ir technine pagalba siekiama apčiuopiamų rezultatų piliečiams ir kad jokiu būdu nesiekiama įteisinti ar sustiprinti autoritarinio režimo.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – manau, kad ES turėtų persvarstyti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu, įskaitant naujas sankcijas už žmogaus teisių ir pamatinių laisvių pažeidimus nukreiptas prieš atsakingus pareigūnus ir kitus asmenis, jei smurto mastas neišnyks ir prezidento rinkimai vyks neskaidriomis ir ribotomis sąlygomis.
Atsižvelgdami į Baltarusijos svarbą ir sparčiai blogėjančią padėtį, raginu jus nedelsiant reaguoti ir nusiųsti aiškų ir neabejotiną signalą Baltarusijos valdžiai.
Pagarbiai,
Petras Auštrevičius
Europos Parlamento narys