Beveik visos Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos parengė vienokio ar kitokio išsamumo programas, kuriose kažkas daugiau ar mažiau parašyta apie tai kaip partijos mato Lietuvos energetikos ateitį, kokie būtų partijų veiksmai ir prioritetai šioje srityje, joms laimėjus rinkimus. Visos partijos deklaruoja rūpestį energijos vartotojais, teigia sieksią mažesnių energijos kainų. Daugelis mini atsinaujinančios energetikos plėtrą, pastatų renovacijos skatinimą. Kai kurios vis dar nedrąsiai kalba apie atominę elektrinę. Minimi strateginiai projektai – Lietuvos elektros perdavimo tinklo sinchronizavimas su Europos elektros tinklais, dujotiekio į Lenkiją statyba.
Kuo iš visų šių programų išsiskiria Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio programa? Čia nerasite minimų konkrečių projektų, keitiklių, vamzdžių storių, megavatų ir megavatvalandžių, kaip kai kurių partijų programose. Visas dėmesys yra nukreiptas į energetikos valdymo principus, investicinės aplinkos energetikoje kūrimą, kryptis, prioritetus, sprendimų priėmimo principus. Juk būtent tai politikai ir turi daryti, o ne planuoti konkrečius projektus.
Liberalai yra vienintelė partija, kuri tvirtai pasisako prieš valstybės kapitalo įmonės išskyrimą iš kitų, saugojant ją nuo konkurencijos. Liberalams valdant, Jūs niekada nebematysite jokių vyriausybės „paskirtųjų“ įmonių, išimtinai joms be konkursų paskiriant ES paramos fondų lėšas, skiriant energijos vartotojų mokamus pinigus už rezervo teikimo, galių adekvatumo užtikrinimo ir kitas paslaugas, kurios turėtų būti teikiamos konkurencinėje rinkoje – tiems, kas gali tai padaryti pigiau ir efektyviau. Monopolijos reiškia didesnes sąskaitas vartotojams už energiją, konkurencija – mažesnes. Valstybinės įmonės, surenkančios pinigus iš vartotojų ir jų perteklių paverčiančios į įvairių fondų paramos lėšas bei dividendus, mokamus į biudžetą, yra ir visada bus pernelyg didelė pagunda didelei daliai politikų, todėl liberalai numato Lietuvos valstybinio kapitalo įmonių pasitraukimą iš bet kokios konkurencinės rinkos Lietuvos energetikoje po 2020 metų, paliekant keturis metus pasiruošimui.
Kita liberalų numatoma energetikos vystymo kryptis – valdymo ir nuosavybės decentralizacija energetikoje, didinant įmonių ir fizinių asmenų, valdančių energetiką, kiekį. Iškeltas konkretus tikslas – pasiekti, kad iki 2020 metų Lietuvoje gyventojų, tiesiogiai valdančių elektros energijos gamybos įrenginius, valdančių energetikos rinkoje veikiančių įmonių akcijas, ir fondų, valdančių energetikos įmones Lietuvoje indėlininkų skaičius Lietuvoje iki 2020 metų pasiektų 200 000, o iki 2030 metų – 300 000.
Taip pat numatytos konkrečios priemonės, sukuriant tinkamą investicinę aplinką tokiai tendencijai vykti. Tai administracinių ribojimų decentralizuotai energijos gamybai mažinimas. Pavyzdžiui naikinant niekam nereikalingus perteklinius galios, energijos gamybos būdo ar vartotojo tipo apribojimus tiems, kas nori pasinaudoti dvigubos apskaitos principu. Investuojant į elektrines, gaminančias elektrą savo poreikiams, o tam tikru laiku susidarius pagamintos elektros pertekliui, atiduodant šią elektrą į elektros tinklus, vėliau, atsiimant šią elektrą iš tinklų, kai gaminamos elektros kiekio trūksta. Tai decentralizuotos energetikos plėtros kreditavimo palengvinimas. Tai mokesčių, kuriuos dabar pramonės įmonės turi susimokėti už pagamintą savo poreikiams elektrą, panaikinimas. Tai galimybių energijos vartotojams investuoti į elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos elektrines, stovinčias kitoje Lietuvos vietoje, vėliau sumokant už šios elektros perdavimą į vartojimo vietą, bet nemokant kitų mokesčių, sukūrimas.
Liberalų programoje iškeltas kitas ilgalaikis tikslas yra pasiekti , kad mažos iki 10 MW galios elektrinės iki 2030 metų gamintų ne mažiau 25 proc. elektros poreikio Lietuvoje.
Lygiagrečiai liberalai inicijuos specializuotų investicinių fondų, siūlančių investuoti antrinės pakopos pensijų ir savanoriškus indėlius į energetikos įmones, naujų technologijų kūrimo įmones, steigimo palengvinimą, veiklos ribojimų mažinimą, Valstybės garantijų teikimą tokiems fondams. Visa tai – tendencijos, kurias mes matome visoje Europos Sąjungoje. Lietuva gi pastaruoju metu ėjo visiškai priešinga – energetikos valstybinimo kryptimi.
Trečia liberalų deklaruojama kryptis energetikoje, kuria liberalai išsiskiria iš daugumos kitų partijų, tai numatytas prioritetas investicijų į naujų energetikos technologijų kūrimą ir gamybą Lietuvoje, pritraukimui. Saulės, vėjo elektrinių, elektros akumuliavimo, išmaniųjų tinklų komponentų, IT sprendimų energetikoje, vandenilio, biokuro technologijos – Pasaulyje ypač greitai auganti rinka. Jau artimiausioje ateityje turtingiausiomis Pasaulio šalimis bus ne tos, kurios turi daug naftos, anglies ir dujų, o tos, kurios kuria ir gamina technologijas, Baltijos šalys turi itin geras gamtines ir technologines sąlygas atsinaujinančiai energetikai plėtoti. Taip, mes ne Kinija ir ne Indija, bet trijų šalių bendras šių technologijų diegimo potencialas yra tikrai patraukli rinka. Lietuva pasižymi gerais, kūrybingais inžinieriais, technologais, IT specialistais. Todėl, siekiant pritraukti investicijas į Lietuvą, sukurti galimybes vietiniam verslui investuoti, prioritetas turėtų būti skiriamas būtent šioms perspektyvioms technologijoms.
Mes neturime laukti, kol Elon‘as Musk‘as pats atvažiuos į Lietuvą pasiūlyti čia kurti savo planuojamą Gigafactory gamyklą Europoje, mūsų premjeras turi važiuoti pats inicijuoti kelionę į Kaliforniją ir siūlyti palankias sąlygas Lietuvoje.
Ir ketvirtas prioritetas – atsinaujinančios energetikos plėtra ir efektyvesnis energijos vartojimas. Šios kryptys yra minimos daugelio partijų programose, tačiau tik liberalai pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma ne didinant, o mažinant valstybės šių sričių reguliavimą, liberalizuojant šiuos procesus, užtikrinant konkurenciją ir pasitelkiant rinkos jėgas.
Energetikos rinka tiek Lietuvoje, tiek visame Pasaulyje šiuo metu yra iškraipyta subsidijomis iškastinei tradicinei energetikai. Anksčiau ir dabar valstybės darytos ir daromos subsidijos naujiems vamzdynams, terminalams, dujas vartojančioms elektrinėms, lengvatos energijos, degalų vartotojams, anglies kasėjams, nuo klimato kaitos kenčiančių šalių ir verslo netiesioginės subsidijos tiems, kas, pažeidžiant „teršėjas moka“ principus, sukelia tą taršą, iškreipia energetikos rinką, energiją padaro pigesne, nei ji realiai kainuoja pagaminti. Todėl siekiant, kad verslas ir gyventojai investuotų į atsinaujinančią energetiką ar į efektyvesnį energijos vartojimą, iki šiol buvo reikalingos dar papildomos subsidijos ir šioms sritims. Subsidijomis kompensuojamos subsidijos. Esant pigiai energijai Pasaulinėse rinkose, politikai kuria įvairius ribojimus – ribojimus įsigyti neefektyviai energiją vartojančius prietaisus, statyti neefektyvius namus ir t.t.. Visų šių ribojimų, paramų dalinimų ir šio proceso priežiūros nereikėtų, jei būtų panaikinta pirminė visų šių rinkos iškraipymų priežastis. Todėl liberalai visame Pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, siūlo didžiausią dėmesį skirti būtent visų šių subsidijų mažinimui ir naikinimui. Kad investuoti į atsinaujinančią energetiką ir į efektyvesnį energijos vartojimą apsimokėtų be Valstybės kišimosi. O pirkti neefektyvų automobilį, šaldytuvą ar namą neapsimokėtų ir viso to neribojant Valstybės administraciniais suvaržymais. Valstybės valdininkų aparatas galėtų būti sumažintas tūkstančiais paramos dalintojų, ribojimų nustatinėtojų ir kontroliuotojų.
Tai yra procesai, kurie vyksta visame Pasaulyje, Lietuva turi prisitaikyti prie jų. Subsidijos tiek atsinaujinančiai energetikai, tiek energijos efektyvumui didinti, tiek iškastinei energetikai turėtų būti po truputį mažinamos.
Kartu turėtų būti užtikrinama, kad nei vienas valstybės paramos euras nebūtų padalintas be konkursų ar sukuriant palankesnes sąlygas valstybės kapitalo kompanijoms.
„Didžiausias efektas už mažiausią subsidiją“ principas turėtų būti taikomas ir remiant pastatų renovaciją. Liberalai siūlo renovacijai skiriamas lėšas išskaidyti į tris dalis. Viena jų – esama parama kompleksinei renovacijai, antra – parama mažos apimties energiją taupantiems projektams, pavyzdžiui langų, lauko durų keitimui, šildymo sistemos tvarkymui, kai vienas subsidijai suteiktas euras duoda daugiausiai sutaupytų kilovatvalandžių. Ir trečia dalis – taip pat konkursiniu būdu skirstoma parama kompleksinei renovacijai, kai kartu su keliais pastatais yra vykdomas aplinkos tvarkymas, infrastruktūros atnaujinimas.
Mažėjant ES paramos srautui pastatų renovacijai, šias lėšas pakeis energijos tiekėjų, ES efektyvumo direktyvos įpareigotų investuoti į efektyvesnį energijos vartojimą, pinigai.
Liberalai taip pat vieninteliai iš visų partijų siūlo įgyvendinti prekybos „sutaupytos energijos įrodymais“, kai energijos vartotojai, investavę į energijos efektyvumo didinimą, ne tik iš sumažina išlaidas energijai, bet ir uždirba, parduodami sertifikatus energijos tiekėjams, įpareigotiems jų įsigyti. Lankstus, efektyvus ir liberalus principas, mažinantis valstybės kišimąsi, pereinamam laikotarpiui iki visų rinkos iškraipymų panaikinimo.
Liberalų sąjūdis kelia aiškius tikslus: – Iki 2030 metų padidinti atsinaujinančios energetikos dalį bendrame galutiniame Lietuvos energijos vartojime iki daugiau nei 50 proc, o energijos vartojimo intensyvumą (suvartotos energijos kiekį, tenkantį BVP vienetui), lyginant su 2015 metais, sumažinti dvigubai. .
Apibendrinus – liberalams laimėjus rinkimus, Valstybės energetikos politika nebebus daugiau suprantama, kaip eilės didelių valstybinių projektų sąrašo įgyvendinimas. Ji bus nukreipta į konkurencingos investicijoms palankios aplinkos kūrimą Lietuvoje.
Liberalas energetikos ministras nevažinės į politikų taip mėgstamus juostelių nukirpimo ceremonijas didelių projektų užbaigimo proga, jis džiaugsis tūkstančiais Jūsų pačių vykdomų smulkių projektų kiekvieną dieną. Džiaugsis, nes sukūrė tam palankias sąlygas.