Liberalų sąjūdžio tikslas – kurianti ir uždirbanti visuomenė

Keičiantis pasaulinei ekonomikai, šios permainos meta iššūkį ir nacionalinėms valstybėms. Vis dėlto pagrindinis kiekvienos valstybės lyderių tikslas išlieka toks pat: kurti tokią valstybę, kurioje žmonės gyventų ilgiau, sveikiau, turtingiau ir saugiau.

Galvodamas, kaip įgyvendinti gerovės valstybės modelį, Liberalų sąjūdis neabejoja, kad pasiekti šio tikslo dabar naudojamomis priemonėmis nepavyks. Būtina permąstyti esmines valstybės gerovę lemiančias finansų, ekonomikos ir mokesčių priemones bei atverti jose esančias galimybes kiekvienam žmogui ir verslui.

Galimybių ekonomika – žmonių iniciatyvų skatinimas

Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustoti kalbėti tik apie minimalų atlyginimą – svarbus ir vidutinis atlygis, ir bet kokios kitos žmogaus pajamos.  Šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia 840 eurų, o pensijos – 377 eurus. Liberalai siekia, kad šie skaičiai reikšmingai pasikeistų: vidutinis atlygis siektų 1300 eurų ir daugiau, pensijos – nuo 540 eurų.

„Iki šiol mūsų šalyje didžiausias dėmesys skirtas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir taip sukurta pašalpomis remiama neaktyvi mažų pajamų visuomenė. Liberalų tikslas yra kurianti ir uždirbanti visuomenė, kurios centre – darbo vietas sau ir kitiems kuriantis aktyvus, iniciatyvus bei atsakingas žmogus. Manau, kad tai yra ir tikrasis lietuvių lyderystės kodas“, – sako liberalų požiūrį palaikantis finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Ir iš tiesų: liberalai mato Lietuvą kaip drąsią galimybių šalį, kuri įgalina žmones įgyvendinti savo svajones. Jei valstybė tik suteiktų galimybes žmonėms ir verslui, lietuvių ekonominės gerovės rodikliai greitai aplenktų visus Europos Sąjungos vidurkius.

Ne pašalpos, o skatinančios investicijos

„Esant poreikiui, valstybė žmogui turi ištiesti ir pagalbos ranką. Tik ne dalindama pinigus, o juos investuodama, skatindama imtis savarankiškos veiklos“, – sako Aleksej Persijanov, Liberalų sąjūdžio ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas.  Liberalai siūlo žmonėms, kurie neteko darbo, bet ėmėsi individualios veiklos ar verslo, pusę metų mokėti 500 eurų dydžio mėnesinę išmoką, kuri būtų negrąžinama, jei per šį laiką žmogus iš savo naujos veiklos gautų bent 3 tūkst. eurų pajamų.

Naujas galimybes dirbantiems liberalai planuoja skatindami tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ir startuolių kūrimą. Tikslas – pritraukti 100 didelės vertės tiesioginių užsienio investicijų projektų, kurie per ketverius metus galėtų sukurtų 100 tūkst. naujų darbo vietų šiuose projektuose ir naujuose startuoliuose.

Pajamas didintų 15 proc. GPM 

Liberalų paruoštose priemonėse numatyta pakankamai įrankių, kaip palikti daugiau pinigų žmogui ir šeimai. Dalis jų orientuotos į mokesčių peržiūrą, o pirmiausia – į neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) ir minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) suvienodinimą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą.

„Šiuo metu NPD siekia 350 eurų, o MMA – 607 eurus. Jų skirtumas reiškia, kad minimalų mėnesio atlyginimą gaunantis žmogus vis tiek privalo sumokėti GPM, o ši suma mažiausiai uždirbantiems išties reiškia daug“, – sako S. Gentvilas, pridurdamas, kad liberalai taip pat siekia palaipsniui iki 15 proc. sumažinti ir darbo santykiams taikomą GPM – tai leis palikti didesnes pajamas dirbančių žmonių kišenėse.

Išlaidas mažintų 5 proc. PVM

Tuo metu iki 5 proc. sumažintas PVM maisto produktams padės ne tik ties skurdo riba atsidūrusiems žmonėms. „Tai sureguliuos maisto produktų kainas ir paskatins su maisto vartojimu susijusius verslo sektorius, galiausiai, įsuks ekonomiką, nes pinigai liks mūsų šalyje – niekas nebevažiuos apsipirkti į Lenkiją“, – pastebi A. Persijanov.

Ir tai – dar ne visi mokestiniai liberalų užmojai. Jie sieks taisyti jau padarytas klaidas – naikins perteklinius mokesčius, tokius kaip nekilnojamojo turto ar automobilių, taip pat sieks sukurti stabilią mokestinę aplinką.

Šešėlį mažina tik teisingi mokesčiai

Beje, liberalai planuoja sumažinti PVM iki 9 proc. ir statybos darbams bei įveiklinti statybininko kortelę. Šios priemonės užtikrins geresnes legaliai veikiančių rangovų kainas ir padės žengti žingsnį iš šešėlio. Tokių žingsnių liberalų planuose yra ir daugiau, o iš viso kasmet planuojama ištraukti po 300 mln. eurų iš šešėlio.

„Norime pasinaudoti galimybe pakeisti žmonių suvokimą apie valstybės mokesčių sistemą. Žmonės turi pasitikėti valstybe ir suprasti, kodėl jie moka mokesčius. Tik tokiu būdu mes galime didinti natūralų žmonių atsparumą šešėliui, mažinti korupcines apraiškas, turėti daugiau grąžos ir kurti gerovę“, – sako A. Persijanov.

S. Gentvilas priduria, kad esamos valdžios sprendimai ne tik nepadėjo išspręsti šių problemų, bet jas dar labiau paaštrino. „Žmonės – nekvaili: jie mato, kaip valdžia mūsų vaikų sąskaita skolinasi ir švaisto milijardus, tiesia gatves ne ten, kur galėtų važinėti visa Lietuva, bet ten, kur važinėja nomenklatūra. Neteisybės jausmas nekuria pasitikėjimu grįstų valdžios ir visuomenės santykių“, – sako jis.