Koronaviruso pandemija atnešė daug iššūkių visose gyvenimo srityse, tačiau sveikatos apsaugos sistemoje paliko itin ryškių pėdsakų. Pasibaigus karantinui, įvairiose šalies vietose dirbantys merai neslepia matantys vieną po kitos atsiveriančias šios sistemos žaizdas, kurių opiausios – ilgos pacientų eilės ir specialistų trūkumas.
Savivaldybės bando pačios spręsti problemas, tačiau vieningai sako: jei valdžia ir toliau vėluos pildys pažadus bei nesirūpins gydymo įstaigų finansavimu, rudenį šalį gali užlieti ne tik antra koronaviruso pandemijos, bet ir medicinos darbuotojų emigracijos banga.
Karantino nebeliko – liko ilgos eilės
Dar visai neseniai Plungėje būsimas mamas priiminėjo vos vienas ginekologas. Mat rajone nėra gimdymui skirto akušerijos-ginekologijos skyriaus – čia teikiamos tik specialistų konsultacijos. Dalis jų nutrūko Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) įvedus medikų darbo ribojimus, o likusios keliskart sulėtėjo dėl taikomų privalomų reikalavimų periodiškai dezinfekuoti patalpas. Jei ne Plungės rajono vadovų ir medikų sutelktumas, būsimos mamos dabar atskrendančių gandrų lauktų tiesiog gatvėje.
„Šiandien ši situacija jau daugiau ar mažiau sprendžiama, bet randasi kitos problemos, su kuriomis susidūrė ne tik mūsų savivaldybė“, – sako Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Jo teigimu, nors SAM pavyko koronaviruso infekciją suvaldyti, vis dėlto medikų darbo ribojimas padarė daug žalos. Mat net ir tada, kai šis sprendimas tapo tik rekomendacija, daugelis ministerijai tiesiogiai pavaldžių įstaigų medikų darbo ribojimą taikė praktiškai.
„Eiles dar pailgino ir privalomi reikalavimai pacientų vizitams, galiausiai – naujų ligų ir susirgimų atvejai. Tad susidarė didžiulis siauresnės specializacijos medikų, tokių kaip akių, širdies ir kraujagyslių, ausų, nosies, gerklės ligų, dermatologų, vaikų psichiatrų ir kt., poreikis“, – pasakoja A. Klišonis, pridurdamas, kad tai tarsi užlieta užtvanka, kurią išleidžiant, reikia daug pastangų ir pagalbos, antraip, – gresia griūtis.
Sveikatos apsauga tolsta nuo žmonių
Ir Elektrėnų savivaldybėje prie gydymo įstaigų driekiasi eilės, nors Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis sako, kad situaciją gydymo įstaigos bando spręsti pasikviesdamos specialistų iš Kauno ir Vilniaus. „Žinoma, yra problemų“, – sako jis, pridurdamas, kad išsitęsusios eilės rajone sumažės galbūt tik rudenį. Apie tokias pačias problemas kalba ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.
Visi kalbinti merai pastebi, kad dažnai dėl riboto biudžeto jų savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos ir negalėtų samdyti trūkstamų sričių specialistų visu etatu. Tačiau atvykstantys specialistai, užimatys tik dalį etato, buvo gera išeitis ir greitesnis būdas savivaldybių gyventojams gauti reikiamas paslaugas.
Sutrikdžius šį procesą, nemaža dalis gyventojų nutarė nelaukti ir ėmė prašytis vizitų į didžiųjų miestų gydymo įstaigas. Tačiau paaiškėjo, kad sveikatos apsauga tolsta nuo žmonių ne tik vietos, bet ir laiko prasme: šiuo metu kai kurios paslaugos, ypač susijusios su sveikatos tyrimais, kurias pacientai turėjo gauti balandžio mėnesį, bus suteiktos tik rugpjūtį, o dalis – jau ir lapkričio mėnesį.
Baiminasi medicinos darbuotojų emigracijos
Dar viena atsivėrusi sveikatos apsaugos sistemos žaizda – darbo užmokestis. „Padarytas didelis supriešinimas dėl esą kylančių medikų atlyginimų ir mažėjančių jų paslaugų įkainių, o realūs veiksmai kalba už save – gydymo įstaigos tik praėjusią savaitę gavo lėšas, skirtas išmokėti kaip priedus už darbą per pandemiją. Tiesa, dar tik už kovo mėnesį“, – sako Plungės rajono meras A. Klišonis.
Tauragės rajono meras priduria, kad nepaisant visko, kelti atlyginimus gydytojams lengviau, nes jų yra mažiau nei, pavyzdžiui, slaugytojų, kurių darbo užmokestis – mažiausias. „Viešai skelbdama apie medikų atlyginimų didėjimą, valdžia kursto didelius visų medicinos sektoriaus darbuotojų lūkesčius, kurių realiai gydymo įstaigų vadovai išpildyti negali. Ir tada žmonės nesupranta, kas čia išties meluoja“, – neslepia D. Kaminskas.
Merai baiminasi, kad jei darbo užmokesčio klausimai medicinos sektoriuje nebus sprendžiami iš esmės, jau rudenį savivaldybėms teks galvoti ne tik kaip sutrumpinti pacientų eiles, bet ir ieškoti gydytojų, medicinos seserų bei slaugytojų. Ne paslaptis, kad juos jau dabar aukštais atlyginimais bei geromis darbo sąlygomis vilioja nuo pandemijos labiausiai nukentėjusios Europos Sąjungos (ES) šalys – Italija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir kt.
„Reikia pripažinti šių dienų realybę: pandemijos metu tai, kaip dirba mūsų medicinos sektoriaus darbuotojai, stebėjome ne tik mes, bet ir kitos ES šalys. O ten medicinos darbuotojų nuolat trūksta, tad dalis jų tikrai gali pajudėti į tas šalis, kur jų laukia ištiesę rankas“, – sako Plungės rajono meras.
Reikalavimai yra, pinigų jiems išpildyti – nėra
Ne vienos savivaldybės gydymo įstaigų vadovams pandemijos akivaizduoje teko ne tik aiškintis dėl vėluojančio valdžios pažadėto atlygio, bet ir pasukti galvą, kaip įsigyti trūkstamų apsaugos priemonių iš ribotų apyvartinių lėšų.
„Ministras įsakymu nustatė gydymo įstaigų apsaugos lygius, kurių iki šiol nebuvo, tad atsirado reikalavimai, kuriems išpildyti prireikė papildomų lėšų. Apie jas, deja, nepagalvota. O ar galite įsivaizduoti, ką tai reiškia įstaigai, kurios 80proc. viso biudžeto sudaro darbuotojų užmokestis?“, – sako A. Klišonis.
Ne viena savivaldybė šias problemas perėmė ant savo pečių. Pavyzdžiui, Tauragės rajone buvo nuspręsta sukaupti kelių mėnesių apsaugos priemonių rezervą, įsigyti keletą plaučių ventiliavimo aparatų. „Savivaldybė peržiūrėjo biudžetą ir šiam tikslui skyrė 50 tūkst. eurų“, – pasakojo Tauragės rajono meras D. Kaminskas.
Didelį dėmesį pasiruošimui skiria ir Elektrėnų savivaldybė. Šios savivaldybės mero K. Vaitukaičio teigimu, gydymo įstaigos nebūtų galėjusios išsiversti be papildomos pagalbos, todėl pravertė ir ministerijos atsiųstos apsaugos priemonės, ir savivaldybės skirtos lėšos. „Žinoma, kalbėti dabar apie lėšų trūkumą dar anksti, bet akivaizdu, kad teks labai susiveržti diržus, tad galvojame, kad kai kurių suplanuotų darbų, remontų tikrai bus atsisakyta“, – teigia K. Vaitukaitis.