Atsigauti po krizės, kurią sukėlė karantinas, nebus lengva daugumai savivaldybių. Įvairiose šalies vietose dirbantys merai įsitikinę, kad pokrizinį periodą tikrai palengvintų į rajonus pritrauktos investicijos, tačiau čia koją nuolat kiša savivaldybių ribose esančią žemę valdanti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Radusios investuotojų ir norėdamos panaudoti savo turimus laisvus valstybinės žemės plotus investicijoms, savivaldybės to lengvai padaryti negali – joms sukurtas ilgas biurokratinių kliūčių ruožas. O jį prabėgus, finiše gali paaiškėti, kad žemės sklypas „dingo“. Tada dingsta ir investuotojai.

Ne vienerius metus NŽT veiklas tyręs buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas, dabar Joniškio meras Vitalijus Gailius sako, kad vienintelė išeitis šioje situacijoje – savivaldos savarankiškumas.

Žemė išslydo iš po investuotojo kojų

Su valstybinės žemės sklypų problemomis susidūrė ir Rietavo meras Antanas Černeckis. Dar prieš karantiną viena stambi įmonė, dairydamasi didelio sklypo žemės ūkio produkcijai ir gamybai, kreipėsi į savivaldybę. Ši rado sklypą, pradėjo planuoti būsimas darbo vietas ir naujas galimybes. Tačiau paaiškėjus, kad savivaldybė nevaldo šio žemės sklypo ir tam reikės sulaukti Vyriausybės nutarimo – kas užima daug laiko, – investuotojas pasitraukė.

„Atsidūrėme keistoje situacijoje: laisvos valstybinės žemės šiandien tarsi yra, bet rytoj konkrečių žemės sklypų gali ir nebebūti, nes pagal veikiančius įstatymus NŽT gali bet kuriuo momentu juos privatizuoti. Deriesi, deriesi, o rankos yra visiškai surištos“, – sako meras, pridurdamas, kad ši situacija – ne paskutinė ir gali kartotis kiekvieną kartą suderėjus dėl investicijų bet kuriame šalies rajone.

Jo teigimu, negalintys ištrūkti iš užburto rato, rajonų merai apie šią įsisenėjusią problemą ne kartą kalbėjo regionų plėtros tarybos posėdžiuose, supažindino su ja ir Žemės ūkio ministeriją, ir Vyriausybę, ir Prezidentą.

„Buvo žadėta, kad pasibaigus žemės reformai, mažinant biurokratinę naštą, problema bus išspręsta, suteikiant teisę savivaldybėms valdyti savo resursus, bet, kaip suprantu, dabar jau nebėra nei kada, nei kam tuos pažadus pildyti“, – teigia A. Černeckis.

Senka ir gyventojų kantrybė

Pagėgiuose sukurta pramoninė zona ne tik po krizės, bet ir prieš ją ilgą laiką buvo tuščia. Savivaldybė, planuodama čia dar sutvarkyti kelią, įrengti geresnį apšvietimą, vis dar tikisi sulaukti ypač kantrių investuotojų.

„O iš tiesų yra bėda: šią vieta domėjosi ne vienas investuotojas, bet pradėjus tartis ir paaiškėjus, kad laukia mažiausiai pusės metų trukmės procedūros dėl žemės sklypo sutvarkymo su NŽT, niekas nenori investuoti“, – neslepia Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.

Tvarkant žemės sklypų reikalus rajone, kantrybės neturi ne tik investuotojai, bet ir gyventojai. Merui teko ne kartą girdėti jų skundų dėl biurokratinių NŽT veiksmų. Jo įsitikinimu, situacija visiškai pasikeistų, jei savivaldybės dėl žemės, esančios jų ribose, turėtų pačios sprendimo teisę – tuomet visi reikalai, susiję su žeme, būtų sprendžiami greičiau.

„Sutvarkytų žemės sklypų išties turime nemažai. Jų yra ne tik pačiuose Pagėgiuose, bet ir aplinkiniuose kaimuose – ten niekas nevyksta, žolė auga, o būtų galima žemę tikrai įdarbinti“, – teigia V. Bendaravičius.

Išbandymai – ir poilsio zonoms

Ilgos žemės tvarkymo procedūros trukdo ne tik sudaryti patrauklias sąlygas investuotojams šalies rajonuose, bet ir pagerinti gyventojų aplinką. Trakų rajono merė Edita Rudelienė sako, kad nors ir atrodo, kad savivalda yra savo žemių šeimininkė, net ir norint įrengti parką, poilsio zoną, tenka kreiptis į NŽT ir pereiti tą patį biurokratinių procedūrų ruožą. Ir iš esmės NŽT dirbantys specialistai niekuo dėti – problema slypi tas procedūras numatančiuose teisės aktuose.

„Dėl to mes patys esame ne kartą kreipęsi – reikia vieno Vyriausybės nutarimo žemės sklypui suformuoti, tada – kito nutarimo perduoti tą sklypą savivaldybei ir taip toliau. Perdavimo procesas, skaičiuojant nuo pateikimo Vyriausybei iki Vyriausybės nutarimo priėmimo, užimdavo vidutiniškai nuo 4 iki 6 mėnesių“, –  dalijasi patirtimi merė.

Šie E. Rudelienės žodžiai grįsti pavyzdžiais: būtent tiek Trakuose prireikė sutvarkyti nedidelius žemės sklypelius, skirtusviešojo naudojimo poilsio ir rekreacijos objektų reikmėms, Karaimų gatvėje ir Padvariškių kaime.

Išeitis – savarankiškumo teisė

NŽT veiklas Seime tyręs V. Gailius, tapęs Joniškio meru, ne kartą praktikoje susidūrė su dabartinės sistemos ydingumu. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, jis įsitikinęs, kad šiai institucijai reikalingas platesnis auditas, kuriame būtų galima pažiūrėti, ir kaip ribojamos savivaldos savarankiškumas.

„Akivaizdu, kad Lietuvos savivalda stokoja savarankiškumo, nors būtent vietos valdžia geriausiai supranta savo bendruomenės poreikius“, – sako jis ir priduria, kad tokia situacija susiklostė iš esmės dėl vangios regioninės plėtros politikos, menko bendradarbiavimo su savivaldybėmis.

Pasak V. Gailiaus, geriausia išeitis būtų sumažinti biurokratinę naštą ir perduoti savivaldybėms Nacionalinės žemės tarnybos vykdomas funkcijas ir resursus. Tai būtų galima padaryti paprastai – tereikia priimti kosmetines Žemės įstatymo pataisas.

Jam antrina ir Pagėgių rajono meras V. Bendaravičius. Jo įsitikinimu, įstatymo pataisos galėtų ne tik suteikti savivaldybėms teisę spręsti dėl savo žemės, bet ir sutrumpinti sprendimų priėmimo terminus.

„Ir reikia suprasti, kad savivaldybėms visai nereikia pačios žemės, kad tiesiog turėtų – joms reikia disponavimo savo žeme teisės, kad galėtų pritraukti investicijas, įgyvendinti projektus, taptų konkurencingos šalia regioninių centrų ir laisvųjų ekonominių zonų“, – sako Rietavo meras A. Černeckis.