Seimo kadencijos viduryje liberalai pristatė manifestą, kurį, konsultuodamasis su kolegomis, parengė parlamentaras, Liberalų sąjūdžio narys Arūnas Gelūnas. Manifesto pristatyme dalyvavo žinomi istorikai, nevyriausybinių organizacijų nariai, Seimo nariai, partijos nariai ir nepartiniai liberalų simpatikai, iš viso – per 100 žmonių.
„Liberalizmas yra išsilavinusių žmonių bendruomenė. Jis atsirado didžiųjų filosofų ir ekonomistų galvose. Kol Vakarai šias idėjas adaptavo savo visuomenėse – mes buvome po geležine uždanga. Liberaliai mąstančių žmonių kiekis Lietuvoje nėra baigtinis – įkvėpkime jiems viltį: žmogaus laisvė, žmogaus teisės, žmogaus teisė laisvai kalbėti, o žurnalistams – laisvai rašyti. Šios teisės mus daro tikrai europietiška Lietuva“, – neabejoja A. Gelūnas.
Liberalų teigimu, manifestas ir jo pristatymas yra reakcija į slopinančią ir dusinančią aplinką, nesibaigiančius valdančiųjų buldozeriu priimamus draudimus, didelio masto smurtą artimoje aplinkoje, plačiai išvešėjusią diskriminaciją dėl tautybės ir etninės kilmės. Manifeste aštriai kritikuojama dabartinė politinė dauguma: jos siekis pažaboti nepriklausomą žiniasklaidą, polinkis griežtai reglamentuoti, apriboti ar kitaip varžyti piliečių veiklos laisves.
„Visa tai, kas vyksta Lietuvoje – stebina: gyvename 2018 metais, tačiau mūsų žiniasklaida ir nacionalinis transliuotojas patiria nenusakomą spaudimą, Lietuvoje gyvenantys žmonės – persekiojimą dėl savo seksualinės orientacijos, tautybės, rasės. Nešvarus verslas dangstomas, o švietimas mūsų šalyje gyvena nuolatiniame sukrėtime“, – demokratijos patiriamus iššūkius vertino A. Gelūnas.
Lietuvos Žmogaus teisių stebėjimo instituto ataskaitoje, į kurią rengdamas manifestą atsižvelgė A. Gelūnas, konstatuojamas Lietuvos piliečių asmeninių laisvių varžymas bei asmeninės erdvės mažėjimas.
„Lietuvoje žmogaus teisės neretai suvokiamos gana siaurai. Ši sritis dažniausiai asocijuojasi su tos pačios lyties partneryste ir santuoka, kartais – su feminizmu. Žmogaus teisės yra ir tai, tačiau yra ir kur kas daugiau. Žmogaus teisės yra ir žiniasklaidos laisvė, ir šeimos sprendimas susilaukti vaikų nesusituokus arba – galimybė pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo procedūra, jei to reikia. Tai – teisė būti nepersekiojamam, teisė gauti gerą išsilavinimą. Tai ir besilaukiančios moters teisė pasakyti savo nuomonę bet kuriuo klausimu be pasiūlymo nutilti – lygios moterų ir vyrų teisės vis dar siekiamybė Lietuvoje“, – akcentavo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalai kritikuoja Lietuvoje matomus išpuolius ne tik prieš žmogaus teises ir laisves, bet ir pačių demokratijos pagrindų klibinimą.
„Liberalizmą bandoma diskredituoti įvairiausiais būdais. Bandoma diskredituoti ne tik partiją, bet ir pačias vertybes, kurios yra partijos pagrindas. Savivalda nėra plėtojama ir skatinama, yra noras kuo labiau sureguliuoti, sugalvoti kuo daugiau rodiklių, kad būtume priklausomi nuo centrinės valdžios ir nuo to, kaip sutariame su valdančiaisiais. Laisvas, savarankiškas, orus žmogus yra vertybės, kurios nėra apgintos. Klaida sakyti, kad liberalų ideologijos tikslas yra tik išsilaisvinti iš priespaudos. Dabar trūksta politikų prognozuojamumo, matome šou, bet nebematome idėjų ir vertybių. Dabartinė valdžia stengiasi parodyti, kad liberalai neturi perspektyvos, o visuomenė – išsiilgusi griežtos rankos. Turime kovoti, kad baigtųsi beprasmybės jausmas jaunų žmonių tarpe“, – siūlė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Liberalai neabejoja, kad politinėje sistemoje dabar pasireiškia siekis totaliai dominuoti, diskusijų nebuvimas, teisės viršenybės ignoravimas, manipuliavimas procedūromis, informacijos slėpimas nuo žiniasklaidos.
Manifesto pristatymas sukėlė audringas diskusijas. Diskusijoje dalyvavo istorikas Alvydas Nikžentaitis, parlamentarai Vitalijus Gailius, Eugenijus Gentvilas ir Simonas Gentvilas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, naujai atkuriamo sostinės skyriaus iniciatoriai Orinta Omelytė ir Karolis Stasiukėnas, taip pat – nepartiniai liberalų simpatikai.