Įpusėjus Seimo kadencijai Liberalų sąjūdžio frakcija surengė konferenciją, skirtą regionų politikai aptarti ir pakalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria savivaldybės. Parlamentarai, savivaldybių merai, vicemerai ir kiti aktyvūs visuomenės veikėjai kalbėjo apie valdančiųjų griaunamą regioninę politiką ir nuoseklų savivaldybių slopinimą neveikiančiomis reformomis.

„Norisi padiskutuoti, kas atsitiko praėjus lygiai pusei kadencijos Seime. Nors „valstiečių“ rinkiminė programa suteikė vilčių, kad bus sumažinta atskirtis regionuose, matome, kad atskirtis nuo didmiesčių tik didėja. „Valstiečiai“ žadėjo didmiesčių ir regionų suartinimą. O perskirstymo mechanizmai ir toliau veda link to, kad centrinės valdžios sprendimai tampa savivaldybių skausmu, kai pačios savivaldybės turi ieškoti sprendimų, kaip kompensuoti mūsų centrinės valdžios priimamus sprendimus“, – įžanginėje kalboje apie konferencijos aktualumą kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Parlamentaras piktinosi nuosekliu regionų dusinimu ir nepateisintais rinkiminiais pažadais. Jam apmaudu, kad valdantieji vykdo beprasmes investicijas į pastatus ir renovacijas, žinodami, kad ten jau niekas nebesilankys. Liberalas pabrėžė, kad trūksta struktūrinių sprendimų, siekiant gerinti gyvenimo kokybę savivaldybėse.

Reformomis paralyžiuojamas gyvenimas regionuose

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Ričardas Juška piktinosi, kad Seime dažnai koncentruojamasi į centrinę politiką, paliekant  regioninę politiką užribyje. O Vyriausybės programoje pateikti pažadai stiprinti regionus paliko nepateisintus regionų gyventojų lūkesčius: „Įgyvendinant savivaldybių biudžetų formavimo pažadus 2019 metams savivaldybėms mažinami biudžetai, mažinamas ir skolinimosi limitas. Norint įgyvendinti ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus, tokie Vyriausybės sprendimai visiškai paralyžiuos 48 savivaldybes iš 60-ties“, – kritikavo Vyriausybės veiksmus R. Juška.

Seimo narys pabrėžė, kad vykdant aktyvią centralizaciją savivaldybėms užkraunamos per didelės mokestinės naštos ir dar labiau didinama regionų atskirtis.

Plungės meras Audrius Klišonis negailėjo kritikos „valstiečių“ atstovams, kurių iniciatyva planuojama įgyvendinti sveikatos apsaugos reformą. Jo teigimu, nors reforma yra būtina, efektyviai ją įgyvendinti būtina strategija ir tęstinumas, ko pasigendama šios Vyriausybės reformos projekte. Politikas neabejoja, kad daugeliui rajoninių sveikatos apsaugos įstaigų teks užsidaryti.

Nors galimybės pritraukti ES investicijas išlieka, jų ateitis neaiški

P. Auštrevičiaus manymu, Lietuvai išlikti konkurencingai 2021-2027 metų laikotarpiu ES lygmeniu bus be galo sudėtinga: „Inovacijos lieka praktiškai pagrindiniu ekonomikos ir konkurencijos didinimo varikliu. Tos valstybės, kurios turėjo sukaupusios potencialą ir lieka pirmaujančiomis. Stipresnės valstybės, kurios investuoja į inovacijų politiką, tampa sunkiai pavejamos ir atotrūkis smarkiai auga“, – jo teigimu, Lietuva turi imtis vykdyti struktūrines reformas.

Receptas klestinčiai savivaldybei – biurokratizmo mažinimas

Liberalai konferencijoje aptarė, kad vieno tobulo recepto klestinčiai savivaldybei nėra. Nors Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, kalbėdamas apie ES investicijas teigė, kad investicijoms pritraukti svarbi savivaldybės geografinė vieta, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia – žmonės.

Tuo tarpu Tauragės rajono administracijos direktorius Modestas Petraitis pasidalino gerąja praktika, kai savivaldybei mažinant biurokratiją, pavyko nuosekliai mažinti ir skolas bei gerinti veiklos efektyvumą savivaldybės kontroliuojamose įmonėse.

Seimo narys Simonas Gentvilas apibendrindamas konferenciją užsiminė, kad būtent centralizacija ir biurokratizmas dusina savivaldybes. Parlamentaras ragino liberalus nuosekliai keisti proporcijas tarp tų, kurie dalina pašalpas ir tų, kurie rūpinasi verslu: „Mes turime gyventojus pripratinti prie pokyčių ir reformų, turime depolitizuoti sektorius, į kuriuos gali ateiti profesionalai, turime kurti modernią visuomenę, įtraukiant bendruomenę.“