Šiandien Seime Vyriausybės atstovai pristatė 2019 metų biudžeto projektą. Pristatytame biudžete liberalus labiausiai neramina į biudžetą planuojamų gauti pajamų dalis ir asignavimų efektyvumas.

„Prognozės, kad pajamos augs 16 proc. yra labai ambicingos ir rizikingos. Įtaką tokioms prognozėms padarė artėjantys rinkimai, nes tikėtis, kad pajamų augimas per metus pakils šitiek yra naivu. To praktiškai nėra buvę nė viename biudžete“, – pristatytą biudžetą vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Biudžeto pajamų didinimas didžiąja dalimi yra gaunamas gana ženklaus – beveik dvigubo – europinių investicijų didinimo sąskaita. Planuojamo biudžeto pajamas didinti taip pat turėtų atskirų mokesčių išaugimas, kuris ne visuomet motyvuotas iš vartojimo arba geresnio mokesčių administravimo.

„Išorinė biudžetinė aplinka nėra palanki: įtampą kelia pastarieji Europos Sąjungos (ES) sukrėtimai, planuojamas Brexit, Europos Centrinio banko politikos pasikeitimas – planuojama nustoti spausdinti pinigus ir didinti palūkanas. ES parama Lietuvai pastaruosius dvejus metus vaidino labai didelį vaidmenį investicijose ir ekonomikos augime. Gali būti taip, kad ES parama gali būti koreguota ir tai gali labai atsiliepti mūsų investicijoms ir ekonomikos augimui“, – mano K. Glaveckas.

Mažai pozityvių pakeitimų smulkiajam verslui

Kitų metų biudžete mažai esminių gerų pakeitimų smulkiajam verslui, netgi atvirkščiai – biudžeto projekte liberalai randa paslėptų grėsmių: esminė patentų sistemos korekcija, inventorizuota daug sričių, keičiasi mokestinės bazės apskaičiavimas.

Stambusis verslas tam tikrus pokyčius gali pajusti, kai bus bandoma įdiegti europinę pelno bazės skaičiavimo sistemą, kuri gali padidinti kaštus ir sumažinti konkurencingumą.

„Didelė problema išlieka darbo jėgos trūkumas ir darbo jėgos kainos augimas. Tempai tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo išlieka nelabai geri. Darbo jėgos trūkumas auga greičiau nei atlyginimai ir tuo pačiu metu vienas iš pagrindinių ekonomikos rodiklių – darbo našumas – nekyla taip sparčiai kai darbo užmokestis. Kitais metais ta disproporcija bus dar ryškesnė“, – akcentuoja liberalas.

Emigracija didėja dėl lėtai vykdomų reformų

Seimo nariui apmaudu, kad žmonių, siekiančių didesnių pajamų ir dėl to emigruojančių kiekis ne mažėja, o tik auga.

„Taip yra dėl to, kad valdymo reformos atliekamos labai lėtai ir neefektyviai. Niekam ne paslaptis, kad dabar laikomasi principo, kad geriau turėti 100 žmonių, kuriems mokama po 500 eurų, nei 50 žmonių, kuriems būtų mokama po 1000 eurų“, – verslo tradicijas kritikuoja parlamentaras.

K. Glaveckas siūlo efektyviai naudoti išlaidų asignavimus, jis neabejoja, kad kol to nebus, tol bus sunku kalbėti apie pozityvią planuojamo biudžeto įtaką ekonomikos, o kartu ir žmonių pajamų augimui.

Žymiai didesnės pensijos galima tikėtis tik augant ekonomikai, o ne valdančiųjų pažadų kiekiui

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas piktinasi pensijų didinimo politika.

„0,80 centų padidinimas į dieną geriau negu nieko, tačiau sotesnio gyvenimo senjorams tie centai nepadarys. Žymiai didesnės pensijos galima tikėtis tik augant ekonomikai ir atliekant realius darbus, o ne girdint žodžius, kad tie darbai bus atlikti“, – įsitikinęs liberalas.

Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. Kitąmet įsigalios pertvarkyta pensijų kaupimo sistema, kuria bus bandoma į kaupimą pensijai automatiškai įtraukti visus dirbančiuosius – atsisakyti bus galima tris kartus. Vidutinė pensija, kurią moka „Sodra“, yra viena mažiausių visoje ES.