Tuo metu, kai pasaulinės naftos ir degalų kainos neria žemyn mušdamos dešimtmečio rekordus, Lietuvoje degalų kainos mažėja itin konservatyviai, be to stebimas prekiautojų degalais prekybinės maržos augimas kone trečdaliu. Atsižvelgdami į tai, parlamentaras Simonas Gentvilas, krovinių vežėjų asociacija Linava ir Vartotojų teisių organizacijų aljansas kreipėsi į šalies Konkurencijos tarybą prašydami paaiškinti, kodėl konkurencija šalies degalų neveikia, o vartotojai yra verčiami permokėti už degalus.
„Lietuvoje yra milžiniškos prielaidos didesniam kuro pigimui, o santykinai atpigę degalai turėtų būti žymiai pigesni. Sunku suprasti, kodėl net lyginant su kaimyninėmis Estija, Latvija ir Lenkija, Lietuvoje vartotojai už degalus per koronaviruso krizę bei jį lydintį milžinišką naftos kainų nuosmukį, vis tiek moka trečdaliu brangiau. Lietuvoje mokesčiai už benziną yra žymiai mažesni nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau kaina yra „žymiai aukštesnė nei ES vidurkis“. Lietuva yra tarp 5 ES valstybių, kurias naftos kainų mažėjimas paveikė menkiausiai ir tai rodo Lietuvos degalų rinkos konkurencijos neefektyvumą arba galimus neteisėtus kuro pardavėjų susitarimus“, – teigia Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
Liberalas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje permokėdami už degalus didiname ir kitų produktų kainas.
„Logistikos sektoriuje degalų kaina iki 40 proc. lemia galutinę pervežimo kainą, todėl mums yra itin svarbu ar už degalus mokame sąžiningą kainą. Iki šiol Lietuvoje stebime blogą tendenciją, kuomet krentant naftos kainoms degalai pinga lėtai, tuo tarpu brangstant naftai, degalų kainų kilimas būna iškart. Konkurencijos prievaizdai galėtų pasiaiškinti kodėl šiuose procesuose trūksta sinchroniškumo“, – pastebi vežėjų asociacijos “Linava” prezidentas Romas Austinskas.
Vartotojų teisių gynėjai teigia, kad ribota konkurencija degalų pardavimo sektoriuje, kuria blogus precedentus, kuriuos apmoka visi vartotojai, todėl degalų didmenininkai ir mažmenininkai per šią krizę nusprendė uždirbti 30 proc. daugiau nei įprastai.
„Turime pripažinti, jog konkurencija mažmeninės naftos prekybos rinkoje yra labai panaši į daug kritikos iš vartotojų sulaukiantį šalies bankų sektorių. Panašu, kad tiek bankiniame, tiek degalų prekybos sektoriuje turime keletą stiprių žaidėjų, kurie iš esmės kontroliuoja rinką. Tai, kad degalų rinkoje egzistuoja tik formali konkurencija rodo ir naujausias pavyzdys, kuomet nuo karantino paskelbimo pigiausio kuro – suskystintų dujų – degalų pardavėjų marža ne tik, kad nesumažėjo, bet išaugo beveik trečdaliu nuo 8,6 cnt iki 11,1 cnt už litrą. Kirpėjai negali sudaryti kartelinio susitarimo, nes jų yra labai daug, o štai kuro pardavėjų, dėl itin didelių įėjimo į rinką kaštų, didžiulių pradinių investicijų, leidimų gausos yra santykinai mažai. Todėl mažieji degalinių tinklai nyksta, o didieji – dar labiau didėja. Esant tokiai ribotai konkurencijai būtinas akylesnis konkurenciją prižiūrinčių institucijų žvilgsnis“, – teigia Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
