Seimas pritarė Miškų įstatymo pataisų pakeitimui. Vadinasi, daug aistrų kelianti urėdijų reforma turi galimybių būti patobulinta. Dabar jau mes, Seimo nariai, parlamentiniuose komitetuose svarstysime, aptarsime, ieškosime pažangesnių tiek valstybės, tiek regionų žmonių interesus atitinkančių sprendimų.

Viena vertus, suprantamas siekis dirbti pelningiau ir peržiūrėti urėdijų kiekį. Tačiau labiausiai neramina tai, kad apie planus panaikinti ar pertvarkyti ne keletą, o visas 42 urėdijas, pasirinktas klaidingas kelias, nes reformos planuotos visiškai nepasitarus su miškininkų bendruomene ir rajonų savivaldybėmis.  Ką jau kalbėti, kai regionuose gyvenantys darbuotojai paliekami be darbo ir nežinioje. Tai netoleruotina.

Taip pat didžiulį sopulį šioje skubotoje, neišbaigtoje, pagrįstais argumentais stokojančioje pertvarkoje kelia siekis įsteigti vieną valstybinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, t.y. vėl sukuriant valstybinį monopolį.

Reformos rengėjai pagaliau turėtų visai visuomenei įvardinti pertvarkos įgyvendinimo privalumus ir trūkumus, kokia yra planuojama sėkmė ir galimos rizikos. Be to, iki šiol viešai nėra pateikta kiek gi kainuos pertvarkos įgyvendinimas, kokie pokyčiai laukia darbuotojų, kaip keisis atlyginimai, darbo pobūdis ir pan.

„Tobulinkime reformos turinį siekdami, kad jis būtų optimaliai pažangus tiek valstybei, tiek visuomenei,“ – pokalbio metu įvardijo Telšių urėdijos urėdas Bronislovas Banys ir „eikime ne revoliuciniu, o evoliuciniu keliu: išsiaiškinkime prioritetus, trukdžius ir, dalykiškai įvertinę padėtį, ieškokime geriausio varianto.“

Urėdas priduria, kad „miškininkai neatsisako žengti reformos keliu, bet nesinori mesti kelio dėl takelio ir klaidžioti nežinia kur vedančiais takais“.

Itin liūdina tai, kad pateikta reforma akivaizdžiai prieštarauja taip garsiai valdančiųjų deklaruotam prioritetui kaip šalies regionų stiprinimui. Sunku įsivaizduoti stiprius regionus valdomus iš vieno centro. Tad reformos rengėjams siūlysime atsisakyti konsoliduoti valstybinių miškų valdymą vienoje įmonėje ir būtinai palikti urėdijoms juridinį statusą. O kiek urėdijų reikia racionaliam miškų valdymui, turi nuspręsti vykdomoji valdžia tardamasi su šios srities specialistais.