Abiturientų parengimo skirtumai regionuose ir didžiuosiuose miestuose nemažėja. Tik apie pusės provincijos bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų parengimo lygis yra pakankamas, o vos ne visi profesinių mokymo įstaigų abiturientai nėra pajėgūs įveikti net minimalių stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų. Egzistuojantys išsilavinimo skirtumai provincijoje augantiems vaikams praktiškai nepalieka jokių galimybių studijuoti šalies aukštosiose mokyklose.

Seimo nario Jono Varkalio manymu, šią socialinės atskirties problemą būtų galima pradėti spręsti atsisakant šiuo metu Lietuvoje įtvirtintos, bet Europoje praktiškai neegzistuojančios praktikos: valstybei, o ne pačiai aukštajai mokyklai nusistatyti minimalius konkursinio balo bei kitus reikalavimus.

„Kaimo mokyklose niūriai juokaujama: mano gimtoji nuodėmė – „gimiau regione“. Kalbėdami apie didmiesčių ir regionų skirtumus pamirštame, kad socialinė atskirtis, deja, prasideda jau mokykloje. Niekam nėra paslaptis, kad daugelio regionų bendrojo lavinimo gimnazijų abiturientai dėl objektyviai susiklosčiusių priežasčių šiuo metu praktiškai neturi jokių galimybių įveikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyto stojimo į aukštąsias mokyklas balo. Nors kaip rodo ankstesnių metų praktika į aukštąsias mokyklas įstoję „kaimietukai“ jas dažnai baigia netgi sėkmingiau nei didmiesčių mokiniai, nes yra labiau motyvuoti, darbštūs – „alkani“ žinių“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantys Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad net stojančiųjų į žemės ūkio programas drastiškai mažėja: pavyzdžiui 2014 m. į Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos bakalaurą įstojo 947 pirmakursiai, 2019 m. – vos 162. Tuo tarpu pagal Žemės ūkio ministerijos atliktus naujausius tyrimus 2021-2024 m. modernėjančiam, inovacijomis ir tausiu išteklių naudojimu grįstam žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikėtų 1846 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, iš jų apie 46 proc. – turinčių aukštąjį išsilavinimą.

„Negalime toliau diskriminuoti regionų kaimo vaikų. Jie nekalti, kad valstybė nesudaro lygiaverčių kaimo ir didmiesčių žinių įgijimo galimybių. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pats metas rasti būdą, kaip liberalizuoti patekimą į aukštąsias mokyklas daugiau savarankiškumo paliekant universitetams, darbdavių iniciatyvoms. Atsisakius praktikos valstybei nustatyti minimalius konkursinius reikalavimus juos patikint pačiai aukštajai mokyklai, universitetai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę bei teikti pagalbą mažiau pasirengusiems regionų ir kaimo moksleiviams, kad per pirmus studijų metus studentai pasiektų numatytus papildomus studijų reikalavimus ir pilnai integruotųsi į visavertes studijas“, – teigia parlamentaras J. Varkalys.