Šiandien Seime svarstoma ir Vyriausybės teikta nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija neturi nieko bendra nei su švietimo kokybės gerinimu, nei su geresnėmis sąlygomis studentams, – sako liberalas Gintaras Steponavičius. Todėl Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija balsuos prieš naujosios redakcijos įstatymą.

„Nors naujoji įstatymo redakcija švietimo ir mokslo ministrės bei valdančiųjų įvardijama kaip seniai lauktas proveržis, realybėje yra visiškai priešingai. Nebuvo jokios rimtesnės diskusijos, kokio „gėrio“ šis naujasis įstatymas atneš, tiesą sakant, net aiškios krypties nematyti. Susidaro įspūdis, kad nauja įstatymo redakcija norima uždėti eilinę „varnelę“ Vyriausybės žygdarbių sąraše, o šiuo metu būtini, prioritetiniai dalykai ir vėl nustumti į šoną. Noriu pabrėžti, kad dabar Seime svarstoma nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija neturi nieko bendra nei su švietimo kokybės gerinimu, nei su geresnėmis sąlygomis studentams“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius.

Liberalo teigimu, nauja įstatymo redakcija siūloma įtvirtinti sutartis su aukštosiomis mokyklomis ir taip padidinti aukštųjų mokyklų priklausomybę nuo Vyriausybės. Tai akivaizdžiai ribos aukštųjų mokyklų galimybes vykdyti norimas veiklas, mažins konkurencijos galimybes ir pakirs jų autonomiją. „Ilgainiui tokios sutartys galės būti naudojamos kaip politinis įrankis skirstant finansavimą ir dirbtinai remiant politinės valdžios „globojamas“ aukštąsias mokyklas ar studijų programas. Nuogąstavimus tik patvirtina politiniais motyvais skirstomos tikslinio finansavimo studijoms vietos“, – pabrėžia G. Steponavičius.

Kitas svarbus aspektas – inicijuojamas aukštųjų mokyklų valdymo modelis sugrąžins Lietuvą dešimtmečiais atgal ir ves aukštąjį mokslą uždarumo link. „Pasiūlymas, kad švietimo ir mokslo ministras savo teikimu skirtų aukštosios mokyklos tarybos narį, politizuos aukštųjų valdymą. Svarstoma galimybė vėl rinkti rektorių ir strateginius sprendimus priimti Senate tik padidintų klaninių sprendimų įtaką ir sumažintų aukštųjų mokyklų motyvaciją koncentruotis į kokybės gerinimą, kuris jau buvo atsiradęs po 2009 metais pakeisto valdymo modelio“, – sako G. Steponavičius.

Dabartinės Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomoje naujoje įstatymo redakcijoje bandoma nepagrįstai įtvirtinti smulkius reglamentavimo dalykus – pavyzdžiui, dėl minimalaus studentų kiekvienoje programoje skaičiaus ar programų akreditavimo tvarkos. „Gerai tai, kad minimalios kartelės studijuojantiems klausimas buvo išspręstas dar 2015 metų pabaigoje, priėmus Prezidentės teiktas pataisas ir įvedus privalomą brandos egzaminą valstybės nefinansuojamų vietų studentams. Taip pat jau anksčiau atrastas sprendimas ir dėl gerai besimokančio studento apibrėžimo“, – teigia G. Steponavičius.

Naujausi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimai atskleidė, kad yra labai skirtingo lygio studijų ir mokslo institucijų, tačiau ši Vyriausybė nepadarė jokių žingsnių, siekiant apjungti aukštąsias mokyklas ir sutelkti reikiamus finansinius bei žmogiškuosius resursus.

„Toks trumparegiškai požiūris tik nutolina Lietuvos galimybes turėti pakankamai aukštos kokybės studijas ir mokslą, kuris pritrauktų ar leistų mūsų šalyje išlaikyti gabiausius ir perspektyviausius jaunuolius, intelektinį Lietuvos ateities potencialą“, – pabrėžia G. Steponavičius.