Socialdemokratų kandidatas į Seimą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus prieš pat parlamento rinkimus surengė politinę keršto akciją liberalui Eugenijui Gentvilui.

Taip Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas vertina A.Vaitkaus iniciatyvą prieš pat Seimo rinkimus pareikalauti iš E.Gentvilo 1,9 mln. eurų.

„Klaipėdos uosto direkcijai nevadovauju jau beveik keturis metus. A.Vaitkus, tik dabar, tapęs kandidatu į Seimą, staiga sugalvojo, kad aš uostui esą padariau kažką blogo. Tokį elgesį laikau politikavimu ir kerštu“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras.

Jis įsitikinęs, kad A.Vaitkus tiesiog kerštauja dėl to, kad vadovaudamas uostui 2009-2012 m. E.Gentvilas dirbo principingai, atleido dalį neskaidriai dirbusių žmonių, neleido grobstyti įmonės pinigų.

Rugsėjo pradžioje E.Gentvilas iš uosto gavo 4350 puslapių dokumentų ir reikalavimą iki šio penktadienio sumokėti 1,9 mln. Eurų. Pagrindinė pretenzijos priežastis – sutarties su krantines uoste stačiusia bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“ nutraukimas.

„Man vadovaujant uostas neapmokėjo „Klaipėdos hidrotechnikai“ už dalį atliktų darbų. Tačiau tam buvo objektyvios priežastys. Šiai įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai mums draudė mokėti pinigus. „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga apie 9 mln. litų, kurių dėl bankroto mes būtume neatgavę. Todėl aš, būdamas ūkiškas vadovas, siūliau užskaityti mokėjimus mažinant skolą, tačiau bendrovė nesutiko“, – kelių metų senumo istoriją prisiminė E.Gentvilas.

„Klaipėdos hidrotechnika“ su sunkumais susidūrė, kai 2008 m. uosto iniciatyva buvo sustabdyta su šia įmone 2006 m. pasirašyta sutartis dėl krantinės statybos. Tokį sprendimą priėmė E.Gentvilo pirmtakai – buvę uosto vadovai. Tai buvo padaryta su tuometinio uosto valdybos pirmininko A.Vaitkaus palaiminimu. Jis tuo metu dirbo Susisiekimo ministerijos sekretoriumi.

„Klaipėdos hidrotechnikos“ ir uosto direkcijos ginčą nagrinėjęs Aukščiausiasis teismas dar 2015 m. rugpjūtį nustatė, kad uostas sutartį su įmone sustabdė ir nutraukė neteisėtai ir už dalį atliktų darbų būtina atsiskaityti.  Pinigų sumą, kurią uostas liko skolingas „Klaipėdos   hidrotechnikai“, dabartinis vadovas A.Vaitkus dabar traktuoja kaip padarytą žalą, nors teismas jokios žalos nenustatė.

„Kai atėjau dirbti į uostą, sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ jau buvo sustabdyta. Įmonė vegetavo ir negalėjo atlikti numatytų darbų. Todėl man, kaip vadovui, nieko neliko kaip sutartį nutraukti. Tai tebuvo ankstesnės vadovybės padaryto veiksmo pasekmė. Dabar matau, kad A.Vaitkus bando nusikratyti atsakomybės ir dengia savo bendražygius“, – teigė E.Gentvilas.

E.Gentvilas visada principingai kontroliavo, kaip konkursus laimėję rangovai uoste vykdydavo darbus. Iki E.Gentvilo darbo uoste pradžios 2009-aisiais konkursuose pergalės skynusi „Klaipėdos hidrotechnika“ skandalingai pagarsėjo, kai jos tuometinis vadovas Pranciškus Jurgutis pasiūlė E.Gentvilui 200 tūkst. litų dydžio kyšį už galimybę laimėti konkursą. E.Gentvilas apie tai pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybai. Už kyšio siūlymą P.Jurgutis 2010 m. buvo nuteistas dvejiems metams nelaisvės.

„Nebijau jokių teismų. Reikalausiu viešo bylos svarstymo tam, kad visuomenė sužinotų apie uoste vyravusią netvarką. Belieka pasijuokti, kad A.Vaitkus man su pretenzija susijusius dokumentus rinko 41 dieną, o iš manęs neprašo jokio atsakymo – tiesiog prašo per 14 dienų sumokėti 1,9 mln. Eurų“, – teigė E.Gentvilas.

Vadovaujant E.Gentvilui Klaipėdos uostas sėkmingai gerino krovos rezultatus, įmonė didino pelningumą nepaisant Lietuvą užklupusios ekonominės krizės.