Viską niokojanti sausra Lietuvoje tęsiasi jau kone du mėnesius, o penkiose savivaldybėse jau paskelbta stichinė sausra. Parlamentaras Juozas Baublys kartu su Lietuvos Nederlingų žemių naudotojų asociacijos ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos atstovais surengtoje spaudos konferencijoje ragino Vyriausybę didžiojoje Lietuvos dalyje skelbti ekstremalią padėtį dėl stichinės sausros.

„Užsitęsusi sausra, aukšta temperatūra, nuolat vyraujantys gūsingi vėjai žemės ūkio augalus didžiojoje Lietuvos dalyje paveikė negrįžtamai. Išdžiūvo pievos, pagelto žiemkenčiai, sunyko arba neišdygo vasarojus. Penkiose savivaldybėse jau paskelbta stichinė sausra, o Varėnos rajono savivaldybėje ir Alytaus rajono savivaldybėje – ekstremali situacija“, – sakė Kaimo reikalų komiteto narys Seime Juozas Baublys.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis pabrėžė, kad ūkininkams šie metai – katastrofiški ir ekologiniai ūkiai šiais metais tikrai nepajėgs įvykdyti įsipareigojimų.

„Pernai ūkininkus skandino, šiemet – džiovina. Jeigu bus taikomos sankcijos už neįvykdytus įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai – baigsis ekologinis ūkininkavimas. Jau treti metai ūkininkai dėl oro sąlygų negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų“, – sakė S. Daniulis.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė sakė, kad šiais metais padaryta žala negrįžtamai pakenks žemės ūkiui, todėl Žemės ūkio ministerijos prašo rasti galimybę atidėti sutarčių vykdymo terminus.

„Neprisimenu tokio laikotarpio, kad būtų tokios skaudžios pasekmės. Varėnos rajone paskelbta ekstremali situacija, nes 80 proc. pasėlių jau yra žuvę. Joks lietus jau nebegrąžins pasėlių“, – spaudos konferencijoje sakė D. Karalevičienė.

Alytaus žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas pripažino, kad daugelis rajonų prieš keletą metų kentė didžiules šalnas, pernai – liūtis, šiemet – stichinę sausrą, kuri visiškai niokoja derlių. Ūkininkas Zigmas Aleksandravičius sakė, kad tęsiantis sausroms bręsta tragiška situacija ir pabrėžė, kad prasidės masiniai ūkininkų bankrotai.

„Drėgmės stygių jau pajautėme gegužę, per visą mėnesį iškrito vos 12 ml kritulių. Birželio mėnesį yra iškritę vos 2 ml kritulių, yra tokių vietovių, kur pasėti pasėliai drėgmės iki šiol dar nematė. Ypač kenčia vasarojaus laukai, kai kur derlius yra visiškai suniokotas“, – sakė A. Žėkas ir pripažino, kad tęsiantis tokiai situacijai gresia prarasti net 50 proc. viso derliaus.

„Prasidės masiniai ūkininkų bankrotai, nes ūkininkai taip ir nesulaukė pernai metais žadėtų kompensacijų už patirtus nuostolius dėl liūčių“, – spaudos konferencijoje sakė Z. Aleksandravičius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pripažino, kad gegužės mėnesis buvo ypatingai sausras. Stichinė situacija jau paskelbta 5 savivaldybėse, o sausringas laikotarpis, tai yra iki stichinė situacija apima dar 22 savivaldybes.

„Visos stichinės sausros apimtos savivaldybės yra pietų Lietuvoje. Šakių rajone, jeigu situacija nepasikeis, stichinė sausra bus skelbiama šios savaitės pabaigoje“, – sakė J. Kazlauskienė.

Tarptautinio specializuoto pasėlių savidraudos fondo vadovas Algimantas Navickas pripažino, kad hidrometeorologinių stotelių yra per mažai, kad būtų galima vertinti realią situaciją, o stichinė sausra vyrauja didžiojoje Lietuvos dalyje.

Šiuo metu sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys yra pasiektas Šakių rajono savivaldybėje, o artimiausiomis dienomis, jei nepalis, bus pasiektas ir Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Birštono, Druskininkų, Jurbarko, Kazlų Rūdos ir Kupiškio rajonuose.