Keturias dienas šurmuliavęs didžiausias statybų verslo renginys Vakarų Lietuvoje – paroda “Individuali statyba 2016″ atviliojo tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos ir užsienio.
Šiemet organizatoriai dėmesį skyrė ne tik statybų sektoriaus naujovėms, bet ir šalies regionams bei verslumo skatinimui juose.
Kaip sumažinti atskirtį?
Klaipėdos “Švyturio” arenoje vykusi tarptautinė paroda į vieną vietą subūrė verslo lyderius, įvairių sričių specialistus, kompanijų vadovus, mokymo įstaigas ir statybų naujienomis besidominčius žmones.
Parodos metu atsigręžta į šalies regionus. Surengtoje konferencijoje “Ką planuoti regionuose?” buvo svarstoma, kaip sumažinti atskirtį tarp sostinės ir mažesnių šalies miestų, pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų Klaipėdoje.
Renginyje dalyvavo Aplinkos, Vidaus reikalų, Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, turintys daugiausia įtakos formuojant regioninę šalies politiką.
Pasak Ūkio viceministro Gedimino Onaičio, esti nemažai būdų, kaip skatinti verslą atokesnėse Lietuvos vietovėse. Esą svarbiausia, kad savivaldybės sudarytų tam patrauklias sąlygas, o potencialūs darbuotojai nebijotų atvykti į miestą.
“Klaipėda šalia jau turimo uosto ir turizmo privalo atrasti dar kelias kryptis ir maksimaliai į jas susitelkti. Tai yra rengti reikalingą darbo jėgą, sukurti tinkamą infrastruktūrą, stengtis pritraukti specialistus ir investuotojus. Miestas turi išsigryninti savo stipriausias savybes ūkio sektoriuje, kad žmonės jame norėtų apsigyventi būtent dėl tos darbo vietos, kurios nėra kitur. Neįmanoma apimti visų verslo krypčių ir tapti visų sričių specialistu, todėl reikia susikoncentruoti”, – įsitikinęs viceministras.
Gresia didėjanti emigracija
G.Onaičio žodžiais, naujoji energetika yra ta sritis, kuriai šiuo metu būtina skirti daugiausia dėmesio. Jos neišnaudojus, anot viceministro, emigracijos mastai tik didės.
“Jei Klaipėda ir likusi Lietuvos dalis neatras tų krypčių, pateisinsime statistiką – šalyje gyventojų neišvengiamai mažės”, – teigė ūkio viceministras.
Esą būtina orientuotis į jaunus žmones, kurių uostamiestis kasmet netenka vis daugiau.
“Klaipėda – vienas tų miestų, kuriame itin sparčiai mažėja darbingo ir tikslo siekiančio jaunimo. Vadinasi, stinga patrauklaus, įdomaus ir pelningo darbo. Siūlyčiau orientuotis į didesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis”, – pažymėjo pašnekovas.
Kaip teigė uostamiesčio tarybos narys Simonas Gentvilas, energetika, medienos pramonė, geotermija yra tos sritys, kurias vystydama Klaipėda galėtų tapti traukos centru.
“Paradoksalu tai, kad turime tiek energetinių projektų, o Lietuvos energetikos institutas įsikūręs Kaune. Jis galėtų būti perkeltas į Klaipėdą. Svarstome, kaip paremti techninius “startuolius” ir kūrybiškas idėjas, kad jie patys gamintų baldus, turėtų savo lietuviškus prekinius ženklus ir sėkmingai juos pardavinėtų. Taip pat neatrasta akvakultūra, kurios gerosios patirties galime pasimokyti iš Skandinavijos šalių. Geotermija gali užpildyti farmacijos, medicinos, grožio paslaugų sektorius. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad neruošiame maisto technologų Klaipėdoje”, – kalbėjo politikas.
Perspektyvų yra
Kasmet Lietuvoje sukuriama apie 2 tūkst. darbo vietų informacinių technologijų (IT) srityje. Tačiau uostamiestyje, S.Gentvilo žodžiais, dar trūksta šios krypties specialistų.
Oficialiais “Sodros” duomenimis, informacinių technologijų sektoriuje dirba 46 žmonės, trys Klaipėdos aukštosios mokyklos kasmet paruošia tik iki 50 potencialių darbuotojų.
“Visi administraciniai padaliniai kraustosi į Vilnių, o Klaipėdoje lieka tik gamybiniai ir logistiniai. Turime daugiausia neužimtų biurų. Socialinės srities atstovai neranda sau vietos, todėl išvažiuoja arba keičia profesiją”, – atkreipė dėmesį S.Gentvilas.
Laisvoji ekonominė zona (LEZ), Klaipėdos universitetas, miesto savivaldybė, Uosto direkcija, pramonininkai sutelkė jėgas siekdami per 15 metų sukurti kuo daugiau darbo vietų. Planuojama, kad papildomai jų Klaipėdoje atsiras apie 20 tūkst.
Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus patarėjas Andrius Valickas pastebėjo, kad regiono plėtrą labai riboja turimi demografiniai ištekliai, tačiau perspektyvų yra.
“Miesto uždaryti tikrai nereikia. Regionas turi šansų, o problemos nėra tokios sudėtingos ir struktūrinės, kad jų nebūtų įmanoma išspręsti”, – optimistiškai užbaigė A.Valickas.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/uostamiescio-likimas-verslo-rankose-744685#ixzz46B6U3Rd6
Vytauto Petriko nuotr./www.kl.lt