Sostinės savivaldybė kuria lankstesnę Vilniaus mokyklų tinklo struktūrą – šiandien Taryba patvirtino 2016–2020 metų mokyklų  tinklo  pertvarkos bendrąjį planą, kuris bus nuolat tobulinamas, atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių siūlymus. Planas parengtas taikant visoms – ir lietuvių, ir tautinių bendrijų – mokykloms vienodus ir objektyvius kriterijus, suteikiant mokyklų bendruomenėms galimybes pasiruošti įgyvendinti pokyčius, kurie bus svarbūs sklandžiam visų Vilniaus mokyklų darbui.

Mokykla, visų pirma, yra dėl vaikų

Šiuo metu Vilniuje veikia 124 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose daugiau kaip 60,5 tūkst. mokinių mokosi lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių mokomosiomis kalbomis. Prognozuojama, kad kitais mokslo metais į mokyklas ateis daugiau kaip  6000 pirmaklasių.

Tarybos posėdžio metu Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjo Vytautas Mitalas: „Gal ką ir nustebinsiu, bet mokykla, visų pirma, yra dėl vaikų. Įsivaizduoju situaciją, kaip į šitą tribūną ateitų vienas iš 600 pirmokėlių, kuris rizikuoja nepatekti į mokyklą dėl mūsų nepriimtų sprendimų”. Tęsiant mokyklų tinko optimizavimą, papildomai reikės įsteigti daugiau kaip 20 pirmųjų klasių komplektų, nes į Vilniaus mokyklas šį rudenį ateis 600 daugiau pirmokų, nei pernai. Tai nemažas iššūkis, tačiau problema sprendžiama iš esmės ir visi pirmokai šiemet tilps į mokyklas. Plane numatyti daugiau kaip 30 gimnazijų, pagrindinių mokyklų, pradinių mokyklų, progimnazijų taip pat dviejų likusių nepertvarkytų vidurinių mokyklų struktūros pokyčiai.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis atkreipia dėmesį, kad patvirtinus planą, išsprendžiamos ir konkrečios vilniečių problemos. „Antakalnio progimnazija dabartinėse savo patalpose būtų negalėjusi priimti būsimų pirmokų, kurie jau nuo rugsėjo pirmosios ruošiasi lankyti šią mokyklą. Įgyvendinus pokyčius, reikiamos patalpos bus atlaisvintos ir mažieji antakalniečiai galės lankyti mokyklą šalia savo namų”, – džiaugiasi Tarybos narys.

Tikslas – geriau, patogiau ir efektyviau

Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas V. Mitalas primena pertvarkos tikslus:

• siekti, kad visi mokiniai galėtų mokytis kuo arčiau namų;
• ilgainiui neliktų dviejų pamainų Vilniaus mokyklose;
• efektyviai panaudotume turtą, lėšas ir tai ką sutaupome galėtume panaudoti ugdymo kokybei kelti.

Reguliuojant mokinių srautus ir skirtingas mokyklų apkrovas,  mažėja dviem pamainomis dirbančių mokyklų skaičius, kyla mokymosi kokybė, tuštėjančių mokyklų patalpos sėkmingai panaudojamos neformaliojo švietimo įstaigų veiklai.

Vilniaus liberalų informacija