Ši lygybė nusako ne skaitinę išraišką, bet kenksmingumą visuomenei. Dar ši lygybė yra universali, jos operandus galima įvairiai kaitalioti vietomis, o ji vis vien galios. Tarkime, sėkmingai galima pasakyti: kazino yra lygu greitieji kreditai.
Jau kuris laikas laukiau naujojo Vartojimo kredito įstatymo. Reikia pasveikinti Lietuvos banką, kad naujoji versija atrodo tikrai mažiau visuomenei kenksminga. Taip pat Lietuvos bankas, dar kiek anksčiau išleistoje atsakingo skolinimo gairių versijoje, jau buvo ganėtinai griežtai išaiškinęs, kaip turi būti traktuojama Vartojimo kredito įstatyme labai skystai apibrėžta skolininko pateiktų duomenų patikra. Įstatymas nereikalavo iš kredito teikėjo jokių kredito gavėjo duomenų privalomo tikrinimo, pasinaudojant prieinamomis duomenų bazėmis. Todėl ne vienas yra girdėjęs ar net pasakojęs kokią istoriją apie nepilnamečiui ar neblaiviam asmeniui suteiktas paskolas, arba kai tokia paskola suteikiama neįsitikinus asmens tapatybe ir galutiniu vartotoju tampa visai ne tas asmuo, kurio vardu paimta paskola.
Taigi, ankstesnioji įstatymo versija leido paskolos teikėjui plačiai piktnaudžiauti, mokumo įrodinėjimą perkeliant išimtinai vartotojui, o nuo savęs nusikratant bet kokios atsakomybės dėl suteiktų paskolų, kurių gražinimas jų suteikimo metu buvo labai abejotinas, o tam panaudoti pateikti neteisingi duomenys apie gavėją. Būtent dėl tokių pakartotinių pažeidimų pernai metų pabaigoje Lietuvos bankas atėmė licenciją iš vieno didžiausių Lietuvoje greitų kreditų teikėjo UAB „4finance“. Ši įstaiga guodžia potencialius klientus, kad labai stropiai stengiasi ir greitu laiku vėl galės teikti paslaugas. Ir aš noriu paguosti tuos pačius žmones, kad ši įstaiga licenciją gali atgauti ne anksčiau kaip po metų nuo jos panaikinimo.
Beje, viena iš priežasčių licencijai naikinti, buvo ir atsisakymas pateikti auditoriams informaciją apie kreditų gavėjų pateiktų duomenų tikrinimą atitinkamose duomenų bazėse. Kodėl buvo vengiama teikti tokius duomenis? Penkiolika metų dirbau įvairiose finansinėse institucijose įvairiose pozicijose, todėl atskleisiu ne labai ir slepiamą paslaptį, kaip veikia greitieji kreditai. Modelis toks, kad paskolos turi būti suteikiamos visiems, net ir nemokiems klientams. Tokiu būdu išvengiama ilgų patikros bei vertinimo procedūrų, sutaupoma daug laiko bei kitų resursų sąnaudų. Taip pasiekiami žymiai didesni mastai. Iš anksto suvokiama, kad tam tikra dalis tokių paskolų jau jų suteikimo momentu neturėjo jokios galimybės būti sugražintomis, ir šie nuostoliai kompensuojami svaiginančiomis palūkanomis iš kitų paskolų gavėjų kišenės. Toks greitųjų kreditų teikimo modelis yra didžiųjų skaičių tikimybių teorija paremtas žaidimas, daugiau panašus į kazino, nei į kreditų verslą.
Iš verslo pusės žiūrint – viskas tvarkoje, schema pasiteisina. Tačiau pažvelgus iš visuomenės pusės, toks verslas yra paieška į bėda patekusių žmonių, o jei dar nepatekusių, tai po tokio kredito paėmimo tikrai pateksiančių. Tokiomis žmonių bėdomis ir naudojosi tokie kreditoriai, kaip UAB „4finance“. Taigi, taip organizuotas verslas yra kenksmingas visuomenei, nes vietoje klientų poreikius tenkinančių paslaugų, ji įstumia klientus į naujas problemas.
Ligi šiol teikti greitieji kreditai visos visuomenės mastu turbūt daugiau sukurdavo problemų atskiruose namų ūkiuose, nei jų išspręsdavo. Suprantama, finansinės institucijos yra gyvybiškai reikalingos šalies ūkiui, tačiau jos turi veikti sąžiningai ir pardavinėti naudingas, o ne žalingas paslaugas. Vartojimo kreditų neuždrausi, kaip neuždrausi kazino ar alkoholio prekybos. Buvo keletas mėginimų tai padaryti, tačiau tada kazino klientai labai greitai nueina į pogrindį, kur nebeįvesi legalios kontrolės ar visuomenės apsaugos priemonių, kaip galimybė save pažinus geriau, įtraukti save į sąrašus, draudžiančius lankytis kazino, kai prispiria reikalas. Lygiai kaip uždraudus alkoholio prekybą, tuoj galima džiaugtis nelegalia etilo bei metilo alkoholio įvairaus dizaino tarose pasiūla iš įvairių taškų. Jei greitieji kreditai nukeliautų į pogrindį, jų suteikėjai tikrai daugiau pasidomėtų apie savo klientą, nei tai darė kai kurie legalūs teikėjai. Iš esmės greitieji kreditai turi būti suteikiami įvertinus visas rizikas, kaip tai įvertina bankai, ir prisilaikant visų Lietuvos banko atsakingo skolinimo reikalavimų. Tik greičiau, be užstato, bet su protingai aukštesnėmis palūkanomis, kurios neturėtų būti grobuoniškomis ir viršyti daugiau kaip dvigubai nuo vidutinių bankų taikomų palūkanų už vartojimo kreditus. Dabar belieka stebėti, kaip veiks naujasis įstatymas ir kaip jo bus laikomasi.
Labai panaši situacija yra ir su lombardais. Šiandien lombardai yra plataus masto legalus vogtų daiktų realizavimo tinklas. Turbūt visi supranta, kad nemaža dalis lombardų realizuojamų daiktų yra vogti, priimti be jokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Lombardai suūžtų prieštarauti, bet jiems tuoj pateikčiau gyvų pavyzdžių su konkrečiomis pavardėmis. Taip, tokie dalykai nutinka, ir nepaneigsi.
Skirtingai nuo greitųjų kreditų, kazino ir alkoholio su cigaretėmis, lombardus uždrausti galima, ir prie šiandieninio jų veiklos pobūdžio, visuomenei tai tikrai būtų į naudą. Bet turbūt nereikia, vis tik verslas, geriau būtų pasielgti kaip greitųjų kreditų atveju: griežčiau reglamentuoti. Jei žmogui kažkokie reikalai prispiria parduoti išmanų mobilųjį telefoną, skelbimų portaluose jis tai gali padaryti už pilną rinkos kainą per keletą dienų. Norėdamas skubos, jis tai gali padaryti su 30 proc. nuolaida. Lombarde jis iš viso gaus tik maždaug 30 proc. nuo daikto kainos. Neverta. Todėl lombarduose turėtų būti galimybė gauti paskolą už užstatą, bet tik tokį užstatą, kurio neįmanoma greitai parduoti pasinaudojant skelbimų portalais, kuris gal būt žmogui turi didesnę vertę, nei rinkos kaina. Tai brangi bižuterija, močiutės dovanoti gintaro karoliai. O visas kitas užstatas turėtų būti pateikiamas su įsigijimo dokumentais, kitaip nepriimamas. Kaip ir greitųjų kreditų atveju, įsitikinimas pateiktais duomenimis (šiuo atveju, kad daiktas nėra vogtas), paslaugų teikėjui turi būti privalomas, o ne tik leidžiamas. Įsigydamas brangų daiktą, kaip mobilus telefonas, žmogus išsaugo įsigijimo dokumentus, nes be jų negautų garantinių paslaugų. Todėl pateikti tokius dokumentus lombardui nėra jokios problemos, bet su viena sąlyga. Tiesiog daiktas turi būti ne vogtas. Ir atlikus tokį lombardų veiklos reglamentavimą, galima būtų stebėti, kiek sumažėjo žala visuomenei, kiek sumažėjo vagysčių iš automobilių, butų, ar tiesiog gatvėje.
Šarūnas Skučas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas