Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad klimato kaitos mažinimas – tik didžiųjų valstybių rūpestis. Tačiau taip tikrai nėra.

Paryžiaus konferencijoje turės būti priimti svarbūs mums ir pasauliui sprendimai. Reikėtų išvengti 2009 metų scenarijaus, kai Kopenhagoje didžiosios pasaulio valstybės ir jų lyderiai nesutarė dėl bendrų priemonių ir veiksmų plano.

Kalbant apie klimato kaitos kontrolę, Lietuva turi pakankamai galimybių prisijungti prie pažangių Skandinavijos valstybių ir tapti sėkmės pavyzdžiu savam regione. Geras orientyras – ES įvardintas tikslas iki 2030-ųjų 40 procentų sumažinti į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Neturime tokių pramonės gigantų kaip didžiosios pasaulio valstybės, todėl galime sau kelti ambicingesnius tikslus, stiprindami atsinaujinančią energetiką, kuri dabar sudaro kiek mažiau nei ketvirtadalį rinkos.

Reikia kalbėti ne tik apie ES direktyvas, bet ir elementariausius dalykus. Pavyzdžiui, leistiną automobilių išmetamų dujų kiekį, kurį reikėtų dar griežčiau vertinti. Sėkmės istorijų Europoje yra ne viena.

Žinoma, aplinkosauginės iniciatyvos neatsiperka per trumpą laiką, tačiau rytojaus gerbūvį kuriame šiandien. Todėl nekantriai laukiame sprendimų Paryžiuje. Jie turėtų įpareigoti šalis dirbti išvien, o ne varžytis dėl lyderystės.