Automobilių vairuotojams Klaipėdoje teks atsisakyti savo įpročių. Mašinas jie turės pakeisti ekologiškomis transporto priemonėmis: elektromobiliais, viešuoju transportu, dviračiais, riedžiais arba tiesiog daugiau vaikščioti. Numatyta, kad po 15 metų transporto taršos lygis didmiesčiuose turės būti lygus nuliui.

Mašinų į miestą neįleis

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, ES pasisako už taršos mažinimą. Jau dabar laivynas turi pereiti nuo teršiančio dyzelino prie dujinio.

“Taip siekiama sumažinti emisiją. Visi priešinosi, ginčijosi, bet vykdo ES direktyvą”, – tvirtino vicemeras. Pasak jo, panašus likimas laukia ir transporto.

Numatyta, kad iki 2030 m. miestuose 50 proc. turi būti sumažintas degalais varomų automobilių naudojimas. Miestuose jų turi išvis nebelikti iki 2050-ųjų.

Urbanistiniams centrams, prie kurių priskiriama ir Klaipėda, keliami dar didesni reikalavimai. Iki 2030 m. juose transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas iki nulio.

“Viskas surašyta ES dokumentuose. Lietuva tai žino ir niekur nepabėgs”, – teigė vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad ateitis ateina greitai, tad jai reikia ruoštis.

“Nėra čia didelių stebuklų. Panašios situacijos buvo ir kitose srityse”, – komentavo politikas.

A.Šulcas priminė, kad prieš 15 metų uostamiestyje buvo įvykusi avarija kanalizacijos magistraliniuose vamzdžiuose. Visas jų turinys liejosi į Kuršių marias.

“Tada nuotekos nebuvo valomos. Viskas patekdavo į atvirus vandenis. Šiandien Klaipėdoje nuotekos išvalomos beveik 100 proc., o likęs dumblas tinkamas miškams tręšti. Tai pasiekėme per 15 metų”, – dėstė vicemeras.

Neįmanomų dalykų nėra

A.Šulco teigimu, prieš 10 metų niekas netikėjo, kad nebereikės sąvartynų, nes didžioji dalis atliekų bus išrūšiuota.

“Manėme, ką čia kalba kažkokie dėdės, atvažiavę iš Europos. Kaip vežėme į sąvartyną, taip ir vešime”, – tvirtino vicemeras.

Tačiau, anot politiko, dabar situacija tokia, kad sąvartyne paliekama tik apie 5 proc. visų mieste surenkamų atliekų. Likusi dalis yra išrūšiuojama ir perdirbama ar panaudojama kitaip.

“Kas nepanaudojama, sudeginama, ir tik tai, kas nesudega, patenka į sąvartyną. Per dešimt metų įgyvendinome šį normatyvą. Transporto taršai sumažinti turime 15 metų. Tad neįmanomų dalykų nėra”, – dėstė vicemeras.

2016-uosius uostamiesčio savivaldybė pašventė darniam judumui. Būtent kitąmet, anot politiko, bus diskutuojama su bendruomenėmis, kaip sumažinti taršą iki nustatyto termino, kokių priemonių imtis. Bus rengiamas Darnaus judumo planas.

“Jei viskas bus gerai, per kitus metus parengsime šį strateginį dokumentą. Jame bus numatytos priemonės, kaip pasieksime galutinį tikslą. Viskas bus daroma tariantis su bendruomenėmis”, – pridūrė politikas.

Aikštelė bus užpildyta

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad jau dabar prie miesto ligoninių miestelio yra įrengta aikštelė, kur žmonės gali palikti automobilius ir persėsti į viešąjį transportą.

“Dažnai kyla diskusijos, kam statėme “Park-and-Ride” aikštelę, jei ši yra tuščia. Tačiau tokios priemonės nėra laužtos iš piršto. Vieną dieną, kai taršiam transportui nebebus galima įvažiuoti į miestą, žmonės turės kur palikti mašinas ir galės saugiai persėsti į netaršų viešąjį transportą ar sėsti ant dviračio ir važiuoti į miestą”, – pabrėžė vicemeras.

Pasak politiko, tokios priemonės yra numatytos ir susisiekimo ministro įsakyme dėl darnaus judumo mieste planų rengimo.

“Jame visi tie dalykai yra sudėlioti. Numatomi sprendiniai, kaip skatinti keliavimą pėsčiomis, neteršiančias transporto priemones. Susisiekimo ministerijoje esame pasitvirtinę techninę užduotį darnaus judumo planui rengti. Pagal ją skelbsime konkursą rangovui išrinkti”, – tvirtino politikas.

Dviračiu – per šalčius

A.Šulcas nesitiki, kad jau po 15 metų visame mieste nebeliks automobilių. To nėra nurodyta ir ES direktyvose. Vienas darnaus judumo tikslų yra apsaugoti miesto centrus ir senamiesčius nuo taršos, triukšmo, vibracijos.

“Matyt, būtent čia pirmiausia ir prasidės procesai. Nors šie jau ir vyksta. Nemažos dalies miestų centruose jau yra apmokestintas stovėjimas”, – pabrėžė vicemeras.

Anot A.Šulco, kitų šalių miestai taip pat ruošiasi mažinti taršą. Vokietijos miestas Zasnicas, kuriame vicemeras viešėjo prieš savaitę, nuo kitų metų planuoja neįsileisti turistų ir kitų atvykėlių automobilių. Šiame mieste gyvena 8 tūkst. žmonių.

“Vietiniai galės privažiuoti prie savo namų, bet atvykėliai į miestą neįvažiuos. Dėl to jie vieną aikštelę pasistatė prie miesto ribos. Dabar stato kitą”, – pasakojo vicemeras.

Politiko teigimu, Suomijos miesto Oulu bendruomenės yra apsisprendusios propaguoti ekologišką gyvenimo būdą. Dviračiais jie važinėja net spaudžiant 40 laipsnių šalčiui.

“Gatvėse valomas sniegas, o dviratininkai važiuoja priekyje. Domėjausi, kad Oulu mieste po to, kai buvo apsispręsta ekologiškai gyventi, gyventojų skaičius išaugo nuo 130 tūkst. iki 200 tūkst. Akivaizdu, kad toks apsisprendimas turėjo teigiamos naudos”, – pabrėžė vicemeras.

Nori išgrūsti vilkikus

A.Šulco teigimu, visi miestai renkasi skirtingus būdus, kaip mažinti taršą.

Klaipėdoje taip pat nebus taip, kad vieną dieną prie miesto ribos nusileis užkardas ir neleis įvažiuoti taršiam transportui. Viskas vyks pamažu, bendradarbiaujant su miestiečiais.

Vicemeras pasakojo, jog neseniai buvo sukviesti didžiųjų prekybos centrų atstovai. Su jais kalbėta, kad mieste nebevažinėtų dideli vilkikai dvigubomis priekabomis.

Prašyta pateikti veiksmų planą, kaip jie pakeis didelius sunkvežimius mažesniais.

“Vilkikai ne tik kelia triukšmą, dulkes, bet ir užkemša gatves”, – teigė vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad į miestą įvažiuojantis kai kuris viešasis transportas taip pat kelia abejonių. Yra autobusų, skaičiuojančių 30 metų ir daugiau, jie neatitinka jokių ES ekologinių standartų.

Tokių transporto priemonių įvažiavimą į miestą planuojama riboti pirmiausia. Manoma, kad toks draudimas galėtų įsigalioti jau kitais metais.

“Datos ir valandos negaliu pasakyti. Manau, kad kitais metais tikrai rasime sprendimą. Tokie taršūs autobusai neturėtų įvažiuoti į miestą. Jie galėtų atvažiuoti, pavyzdžiui, prie ligoninės, išlaipinti žmones, o šie sėstų į miesto autobusus”, – pabrėžė vicemeras.

A.Šulcas prisiminė, kad prieš kelerius metus seni autobusai iš provincijos buvo įpratę važiuoti Manto, Tiltų gatvėmis. Jiems buvo nurodyta kursuoti kitur.

“Savivaldybė turi teisę nurodyti maršrutus viešajam transportui. Galime ir neįsileisti senų, taršių autobusų iš Mažeikių ar Vilniaus”, – komentavo politikas.

Pamiršo savo kojas

Pasak A.Šulco, rinktis ekologiškas transporto priemones žmonės bus viliojami ne draudimais, o skatinimais. Taip pat miestiečiams bus bandoma priminti, kad turi kojas ir būtent jos yra ekologiškiausia transporto priemonė.

“Skatinsime daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais, riedučiais. Sudarysime tam galimybes. Dabar daug kas nevažiuoja dviračiu ar nevaikšto, nes yra nepatogu. Plėsime pėsčiųjų zonas. Pirmiausia turi būti skatinama, o ne draudžiama”, – pabrėžė vicemeras.

A.Šulco nuomone, reikėtų bent pusę pinigų, kurie skiriami automobilių infrastruktūrai, investuojami į asfaltą, skirti pėsčiųjų, dviratininkų, riedučių infrastruktūrai gerinti.

“Manau, kitais metais ne pusę, o bent 30 proc. galėtume tam skirti. Žmonės pamiršta, kad turi kojas. Dabar ir vaiką reikia į mokyklą nuvežti, nors šis jau beveik suaugęs”, – pabrėžė vicemeras.

A.Šulcas teigė, kad 2030 m. tikrai atsiras teritorijų mieste, kur bus negalima laikyti automobilių. Iki savo mašinos gali tekti paėjėti pusę kilometro.

“Senamiestyje yra tik 200 vietų automobiliams, o gyventojų butų, įstaigų – kur kas daugiau. Natūralu, kad jiems statyti mašinas teks toliau. Prie komforto greitai priprantama, tad šis procesas bus skaudus”, – neslėpė vicemeras.

Mokestis – pagal taršą

A.Šulcas pabrėžė, kad nenori burti iš kavos tirščių, kokių konkrečių priemonių bus imtasi, siekiant sumažinti transporto taršą.

“Atrodys, kad vienas politikas viską sugalvojo. Kiti metai tam ir paskelbti Darnaus judumo, kad diskutuotume, ieškotume sutarimo su bendruomene, kaip pasiekti šio tikslo”, – teigė politikas.

Mero pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad nors būta daug nepasitenkinimo, žmonės priprato prie apmokestinto mašinų stovėjimo miesto centre. Dabar darbo grupė svarsto, ar mokamo stovėjimo zona gali būti išplėsta.

“Manau, artimiausiu metu itin radikalių sprendimų nebus. Visi galvoja, kad aš vienas sumąstau. Mano siūlymas yra eiti kitu keliu. Už stovėjimą automobiliai turėtų mokėti pagal taršą. Juk būtent ją bandome sumažinti”, – dėstė vicemeras.

Kitas klausimas, anot A.Šulco, nustatyti automobilio taršą. Manoma, kad galėtų būti vertinamas variklio galingumas – kuo jis galingesnis, tuo didesnė tarša.

“Tokių mašinų savininkai turėtų mokėti brangiau ar išvis nevažiuoti į miestą. Kai ekspertai pasiūlys alternatyvas, jos bus pristatytos visuomenei”, – teigė politikas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, jog yra gyventojų, kurie nori, kad jų rajone būtų mokamas stovėjimas.

“Labiausiai kenčia tie, kurie už mokamo stovėjimo ribos. Vairuotojai, nenorintys mokėti už stovėjimą, mašinas stato jų kiemuose. Tačiau aš į mokamo stovėjimo zonos plėtimą žiūrėčiau atsargiai. Ten, kur žmonės nori, galima plėsti. O jei nenori, tai nenori”, – pabrėžė vicemeras.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedos-ateitis-be-automobiliu-714927#ixzz3oWdqYH34