Žinote, kas erzina labiau nei klaidinga sinoptikų prognozė lietingą rudenį? Ogi Vyriausybės svaičiojimai apie kovą su šešėliu. Naujausias hitas – Finansų ministerija parengė ir pateikė svarstyti LR seimui teisės aktų projektus, kuriais juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 3 tūkst. eurų. Kas galėtų paneigti, kad vyriausybė, prisidengdama šventa kova prieš korupciją, nenusprendė padidinti pelno bankams?
Finansų ministerija parengė ir pateikė svarstyti LR seimui teisės aktų projektus, kuriais juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 3 tūkst. eurų.
Pristatydamas parengtąjį įstatymą finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad „jo esmė paprasta – uždrausti atsiskaityti grynaisiais, jeigu sandorių sumos yra didelės“. Vadinasi, žmogus, turintis grynųjų pinigų ir nepasitikintis bankais (prisiminkime, kad Lietuvoje jau bene trys bankų ir finansinių piramidžių (kurias irgi laimino tuometinė valdžia) griuvimo bangos nusinešė daugelio Lietuvos žmonių santaupas), sumanęs įsigyti kad ir prabangesnį baldų komplektą ir atsiskaitęs grynaisiais, taps nusikaltėliu?
Iki šiol buvo galima girdėti tik valdančiųjų burzgėjimą, kad neva reiktų visai panaikinti atsiskaitymą grynaisiais ir taip sumažinti ekonomikos šešėlį. Panašu, kad kalbos tampa darbais. Bet ar tikrai čia viena tų situacijų, kai ne žodžiais, bet darbais mes Tėvynę mylim?
Yra viena tokia įdomi išlyga šio naujojo įstatymo nuostatose – atsiskaityti grynaisiais galima įnešant juos į bankomatą ir tada darant pavedimą. O tai… Kur čia kova su šešėliu? Banko pelnų didinimas gyventojų sąskaita, ir tiek. Akivaizdu, kad valdžios motyvacija ir prisidengimas „kova su šešėliu“ yra siūti baltais siūlais. Jei tai karas su šešėliu, negi nebūtų efektyviau spausti pačius bankus, kad jie mažintų mokesčio tarifus už atsiskaitymus, taip motyvuodami žmones dažniau naudotis bankinėmis kortelėmis ir elektronine bankininkyste? Pagaliau, ar mažai turi svertų visos su nusikalstamumu kovojančios valstybinės institucijos? Galų gale, kodėl neįvedus visuotinio gyventojų turto ir pajamų deklaravimo, kuris leistų pamatyti visišką ir aiškų finansinį Lietuvos veidą?
Esama situacija turbūt netenkina ir verslo. Kai benzino kolonėlėse ar smulkiose kavinukėse atsiskaitant grynaisiais daromos nuolaidos, nustembi. Nors ko stebėtis, prekybininkus irgi slegia nemaža mokesčių už atsiskaitymus našta. Tarpbankinė atsiskaitymo našta smulkiesiems verslo dalyviams, skaičiuojantiems kiekvieną centą, tampa išvis nebepakeliama. Manau, akcijų, skatinančių atsiskaitymą grynaisiais įvairiose prekybos vietose, daugėjimas labai nervina bankus. Todėl ministras (pristatydamas projektą) išvardijo jautriausias sritis, kur, „korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tyrėjų nuomone“, yra labiausiai išplitęs „šešėlis“: maisto pramonė, žemės ūkis, miško, medienos supirkimas, prekyba naudotais automobiliais. Trumpai tariant – visas smulkusis Lietuvos verslas.
Dabar nustatyti bankų mokesčiai už atsiskaitymus yra ne tik neprotingi, bet ir prisideda prie atsiskaitymo grynaisiais skatinimo. Tie mokesčiai ne tik tuština kišenes, bet ir siutina. Ir pačiam teko, pervedant 2 eurus, dar 0,5 euro atseikėti už tarpbankinį pavedimą. Tada pradedi galvoti, kokia to virtualaus lupikavimo esmė? Už ką imami tie litai? Negi iš tiesų taip brangiai kainuoja atsiskaitymo sistema? Esu įsitikinęs, kad už atsiskaitymus kasdien sumokame tiek, kad visas sistemas būtų galima atnaujinti kiekvieną mėnesį. Esu paskaičiavęs (vėliau radau informacijos, kad tokių eksperimentų yra ir daugiau), kad sistemoms išlaikyti užtektų atsiskaitymus apmokestinti 5 centų tarifu. Kaip parodė praėjusių metų ataskaitos, didžiausią pelną mažmenine bankininkyste užsiimantys švediško kapitalo bankai Lietuvoje gavo iš surinktų mokesčių už atsiskaitymus, o ne už tiesiogines savo teikiamas paslaugas.
O kalbant apie tinkamas priemones kovai su šešėliu, tai esant dabartiniam technologijų išsivystymo lygiui paprasčiausias būdas šiai kovai – identifikuoti pirkėjus ir pardavėjus (ne tik per bankines sistemas) ir taip apskaityti apyvartoje esančias sumas. Bet taip jau įprasta Lietuvoje, kad valdžiai iškylančios problemos dažniausiai yra sprendžiamos draudimais ir bausmėmis. Ir dabar norima uždrausti žmonėms laisvai disponuoti savo uždirbtais pinigais ir versti juos jaustis nusikaltėliais.