Š.Gustainio komentaras į naujienų portalo Alfa.lt klausimą: „Ar Lietuvos demokratija sustiprėtų perbraižius Seimo rinkimų apygardų ribas?”
Nagrinėjant šį klausimą, naudinga atskirti kelis dalykus. Pirmiausia, akivaizdu, kad dabartinės Seimo rinkimų apygardos, tokios, kaip jos buvo suskirstytos dar 1992 metais ir liko iki šios dienos, jau nebeatspindi tikrovės ir rinkėjų pasiskirstymo proporcijų Lietuvoje.
Aiškiai matyti, kad, tarkime, Vilniaus rinkimų apygardose gyventojų skaičius, išrenkantis tą patį vieną Seimo narį, yra gerokai didesnis nei didžiojoje dalyje kitų šalies miestų ar regionų. Todėl būtų logiška šalyje keisti rinkimų apygardų ribas, labiau atsižvelgiant ir tiksliau atspindint rinkėjų pasirinkimą.
Tačiau pažiūrėkime, kas realiai daroma, jog ši problema būtų sprendžiama. Tie pakeitimai, kuriuos dabar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) bando svarstyti, yra visiškas biurokratinis veiksmas. VRK tik mėgina imituoti veiklą, o ne realiai priimti būtinus pokyčius.
Kaip visada, kuomet ateina laikas parodyti ryžtą ir stuburą, VRK mėgina visais įmanomais būdais nusimesti nuo savęs atsakomybę, kuri, beje, šiai komisijai yra suteikta šalies rinkimus apibrėžiančių įstatymų. VRK vadovo Zenono Vaigausko pozicija jautriais klausimais visada buvo ta pati – tegul politikai, Seimas sprendžia, ką ir kaip nori padaryti, o mes jau vykdysime.
Vis dėlto manau, kad reikiamos iniciatyvos turėtų visų pirmą „išeiti“ iš VRK, ir, politikams pritarus, jos būtų vykdomos. Elgdamasi taip, kaip dabar, VRK rodo savo neįgalumą, kas labai naudinga valdančiajai daugumai, galbūt net vienai politinei partijai.
Beje, Seimo koridoriuose jau pritilo kalbos, kad reikia gerbti įstatymus ir, sumažėjus gyventojų Lietuvoje bei jiems migruojant iš vienos savivaldybės į kitą, perbraižyti tas apygardų ir apylinkių ribas.
Pagal dabartinį gyventojų skaičių ir šalies įstatymus, pavyzdžiui, Vilniuje turėtų būti ne 10, o 11 ar net 12 rinkimų apygardų. Kaune – bent 1 mažiau. Panaši situacija ir Šiauliuose, kaip ir kitose savivaldybėse, kur gyventojų sumažėjo labiausiai.
Pagaliau – kitas klausimas: kada VRK atkreips dėmesį į tas „vargšes“ šalies apygardas, kurios visiškai nelogiškai jungia dviejų ar net 3-ejų savivaldybių ribas? Pavyzdžiui, Joniškio-Akmenės, Plungės-Rietavo.
Sakysite, o kas ten negerai? Ogi tai, kad šiose savivaldybėse yra neproporcingas atstovavimas, nes, pvz., trys ketvirtadaliai rinkėjų yra iš vienos savivaldybės, o ketvirtadalis – iš kitos. Todėl visiškai aišku, kad rinkimuose nugalės tas kandidatas, kuris bus iš didesnės savivaldybės dalies…
Dabar VRK ruošia bent du įstatymo pakeitimo projektus, kuriuos žada pateikti Seimui svarstyti, taip nuo savęs nusiimdama atsakomybę. Esmė – kas siūloma. Matyti, kad norima tik padidinti procentinį nuokrypį nuo dabar įstatyme numatytos 20 proc. ribos, įvertinant nustatytą apygardos rinkėjų skaičių. Galimą nuokrypį siūloma didinti peržengiant 20 procentų, kas, beje, net ir teoriškai niekaip neišspręstų problemos, tik ją pagilintų. Mano skaičiavimais, yra apygardų, kuriose šiuo metu yra iki 40 proc. mažiau rinkėjų nei numatyta šalies įstatyme. Ką tai reiškia?
VRK siūlo „pritraukti“ dabartinę situaciją prie jau galiojančio rinkimų įstatymo, kad jis būtų „mažiau“ pažeidžiamas. Tai bent logika!
Paskutinis aspektas – kur dingo Rinkimų kodeksas? Klausimas, iškeltas dar praėjusios kadencijos Seime, dabar miršta ministerijos stalčiuose.
Todėl turime situaciją, kai yra skirtingi reikalavimai skirtingiems rinkimams. Pavyzdžiui, kandidatai į savivaldybių tarybas, į Europos Parlamentą ar prezidentus gali dalinti rinkėjams iki 1,45 euro vertės „dovanas“, tačiau kandidatai į Seimą – jau ne. Už tai būtų baudžiama šalinant kandidatus iš rinkimų.
Taigi logikos ir racionalumo teisės aktuose, reglamentuojančiuose rinkimus, trūksta smarkiai, ir pokyčiai yra būtini. Tačiau nepanašu, kad VRK nuoširdžiai nori juos atnešti.
Šarūnas Gustainis, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Ekonomikos komiteto narys