Liberalų eskpertai ieško būdų, kaip išgyvendinti vokelius gydytojams

2015-05-07 / Liberalai.lt
Liberalų eskpertai ieško būdų, kaip išgyvendinti vokelius gydytojams

 

Eurobarometro apklausos rezultatai rodo, kad Europos Sąjungos mastu Lietuva užima antrąją vietą po Rumunijos pagal tai, kiek žmonių papildomai pinigais ar dovana atsilygino medikams. Taip nurodė elgęsi 21 proc. apklaustų lietuvių.

Liberalų sąjūdžio sveikatos reikalų komiteto nariai, reaguodami į korupcijos pasireiškimo sveikatos sistemoje mastą, ieško būdų kyšininkavimui sustabdyti. Diskusijoje „Sveikatos sistemos skaidrumas ir korupciniai reiškiniai“ dalyvavo „Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas, privačiose bei viešosiose įstaigose dirbantys medikai, rezidentai, studentai, pacientai.

Landos korupcijai sveikatos sistemoje

Diskusijos metu išskirtos sritys, kuriose pasireiškia korupcija sveikatos apsaugos sistemoje. Tai paciento ir gydytojo santykiai, kompensuojamų vaistų nustatymo tvarka bei viešieji pirkimai sveikatos priežiūros įstaigose.

Privačių įstaigų vadovai teigė, jog jie racionaliai įsigyja reikalingą medicinos įrangą, įvertindami jos panaudojimo galimybes, atsisakydami nereikalingų funkcijų. Viešųjų įstaigų įsigyjama medicinos įranga neretai nėra būtina, bet perkama dėl poreikio įsisavinti ES paramos lėšas, proteguojant konkrečias med. įranga prekiaujančias įmones ir pan. Viešųjų įstaigų vadovai nėra atsakingi už viešaisiais pirkimais įsigytos medicinos technikos poreikio pagrindimą bei tikslingą jos naudojimą. Tuo tarpu žiniasklaidoje apstu pranešimų, kad ligoninėse nėra tualetinio popieriaus, muilo – elementarių higienos priemonių. Privačios klinikos savininkas už įrangą moka klinikos uždirbtais pinigais. Viešajame sektoriuje pirkėjo – pardavėjo santykis išsikreipia: už prekes mokama ne pirkėjo, t. y. viešosios įstaigos uždirbtais pinigais, bet ligonių kasų skirtomis lėšomis.

 Kodėl duodamas kyšis medikui?

Muravjovo nuomone, kyšio davimu išreiškiamas nepasitikėjimas valstybės administravimu, t. y. „atsidėkodamas“ pacientas tikisi geresnės paslaugos ar greitesnio jos gavimo.

Kyšio davimą lemia kelios priežastys:

  • Noras įgyti lygiateisiškumą su gydytoju. Pacientas jaučiasi silpnoji pusė paciento – gydytojo santykyje dėl medicinos žinių trūkumo, gydytojo galios veikti jo sveikatos būklę. Duodamas kyšį pacientas psichologiškai tampa lygiateisis gydytojui.
  • Noras prisidėti prie artimojo gerovės. T. y. dažnai kyšį duoda ne pats pacientas, o jo artimieji.
  • Padėka už atliktą medikų darbą, pagerintą sveikatos būklę ir pan. Šiuo atveju nerandama kitų teisėtų atsidėkojimo būdų – aukų dėžučių, paramos fondų, galimybių parašyti padėką ir pan.

Kyšininkavimo lygis smarkiai priklauso nuo įstaigos vadovo pozicijos jų atžvilgiu. Tai yra nepatogi tema, viešai nediskutuojama. Šiuo metu Lazdynų poliklinika, vadovaujama V. Matulo, ir „Transparency International“ ieško sprendimų kyšininkavimui mažinti.

Kaip sumažinti korupciją sveikatos sistemoje?

Diskusijos metu išskirti korupcijos mažinimo sveikatos apsaugos sektoriuje sprendimai:

  • Kokybės rodiklių įdiegimas, kokybės matavimas bei sveikatos priežiūros įstaigų reitingavimas, kad valstybinės įstaigos būtų suinteresuotos konkuruoti dėl pacientų. Tai skatintų įstaigas gerinti veiklą savo iniciatyva. Privačios įstaigos konkuruoja tarpusavyje, nes klientas susimoka už suteiktas paslaugas. Šiuo metu valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms nėra paskatų gerinti paslaugų kokybę ir taip varžytis dėl pacientų.
  • Aukų dėžučių įrengimas, paramos fondų steigimas. Šie būdai taikomi keliose sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojų iniciatyva. Surinktos lėšos naudojamos skyriaus reikmėms – darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, darbo sąlygų pagerinimui ir pan. pateiktas pavyzdys, kaip sukūrus skyriaus paramos fondą, kyšių davimas sparčiai sumažėjo, žinia apie galimybę atsidėkoti per fondą visai komandai greitai išplito. Steigiant paramos fondus, būtina aiškiai nustatyti fondo lėšų panaudojimo tvarką.
  • Papildomo sveikatos draudimo įteisinimas.
  • Sveikatos draudimo objekto apibrėžimas teisės aktuose. Pacientams būtų aiškiau, už ką mokami mokesčiai.
  • Įkainių už sveikatos priežiūros paslaugas peržiūra, kad jie atitiktų realias sąnaudas. Gaudamos realų finansavimą, o ne pagal plaukiojantį balą, įstaigos galėtų kelti darbo užmokestį medikams. Galbūt, gaunant adekvatų darbo užmokestį, daugiau medikų atsisakytų imti kyšius.
  • Pacientų informavimas apie jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kainą. Matydami, kiek kainuoja jiems suteiktos paslaugos, pacientai nebesijaustų skolingi medikams.

Šia diskusija pradėtas nuoseklus liberalų darbas išgyvendinant kyšius iš sveikatos apsaugos sistemos. Kitų susitikimų metu bus suformuluoti konkretūs veiksmai tikslui pasiekti.

liberalus