Šį „ilgąjį“ savaitgalį turbūt daugelis mūsų Lietuvoje skubės į parduotuves, iš kur parsiveš ne vieną maišą pirkinių. Retas turbūt susimąstys, kiek tų pirkinių maišų parsinešame namo per savaitę, mėnesį ar per metus.
Atsakingos Europos institucijos suskaičiavo – 2010 metais vienas europietis vidutiniškai sunaudojo apie 200 plastiko maišelių. Tokius įprastai gauname mūsų prekybos centruose. Taip pat suskaičiuota, kad reikia vos 5 sekundžių plastiko maišeliui pagaminti, jis naudojamas vidutiniškai 5-20 minučių, tačiau gali prireikti net iki 500 ar 1000 metų, kol plastikas pilnai suyra.
Kas penkias minutes Europoje panaudojama milijonas plastiko maišelių, tai reiškia 1 maišelį per dieną kiekvienam namų ūkiui. Statistinis lietuvis kasmet sunaudoja 230 maišelių, danas ar suomis – 4. Skirtumas akivaizdus. Tad šią savaitę Strasbūre pritariau Europos Parlamento sprendimui, įpareigojančiam Europos Sąjungos valstybes užtikrinti, kad iki 2019 m. vienam šalies gyventojui tektų ne daugiau kaip 90, o iki 2025 m. – ne daugiau kaip 40 lengvųjų plastikinių maišelių.
Manau, ES valstybės, o kartu ir Lietuva, turėtų pasirinkti sąmoningą ir aktyvią švietėjišką programą bei šį reikalavimą įgyvendinti savanoriškumo principu. Nes kitas kelias – iki 2018 m. papildomai apmokestinti maišelius yra kraštutinė priemonė.
Šiandien Europoje nėra skirtumo, kokios tavo politinės pažiūros – esi žaliasis, socialdemokratas ar liberalas. Aišku viena – tam, kad apsaugotume aplinką, gyvūnus ir pirmiausia pačius save, turime imtis veiksmų. Nes tai daryti pirmiausia… apsimoka.
Nenaudodami šimtų plastikinių maišelių per metus sutaupysime pinigų. Kita vertus, maišelių gaminimo pramonė galės perorientuoti savo gamybą. Gaminkime biologiškai skaidžius, kompostuoti tinkamus maišelius.
Italija, 2011 metais pirmoji Europoje uždraudusi biologiškai neskaidomus maišelius, pasiekė gerų rezultatų. Gyventojai maišelių sunaudoja dvigubai mažiau – jų vartojimas 2013-aisiais nukrito iki 90 tūkst. tonų per metus (vietoj 180 tūkst. tonų 2010 m.). Žinoma, kai kurie prekybininkai Italijoje įstatymus bandė „apeiti“ – platino netinkamus maišelius, tačiau griežtos baudos padėtį pagerino.
Danija, Airija ir Bulgarija jau taiko mokesčius kai kuriems plastiko maišeliams. Danijos ir Airijos atveju tai padėjo kardinaliai sumažinti jų naudojimą (80 proc. ir net daugiau).
Tačiau Europos valstybių pavyzdžiai rodo, kad ir savanoriškos švietėjiškos kampanijos duoda apčiuopiamos naudos. Štai Prancūzijoje tokiu būdu vartojimas sumažintas nuo 10,5 milijardo maišelių 2002-aisiais iki 800 milijonų 2013 metais. Kai daugkartinio naudojimo, ilgai tarnaujantys maišeliai 2004 m. pradėjo cirkuliuoti Liuksemburge, išmetamų į šiukšliadėžę plastikinių maišų sumažėjo 85 procentais. Taigi – reikia tik pasistengti.
Beje, šią savaitę Europos Parlamente Strasbūre priimta ir kita svarbi rezoliucija, kuri padės apsaugoti mūsų gamtą – miškus. Nauja ES miškų strategija skirta panaudoti Europoje dar nerealizuotą bioekonomikos potencialą.
Skaičiuojama, kad kiekvienas į bioekonomikos tyrimus ir inovacijas investuotas euras atneša apie 10 eurų grąžos, kuria pridėtinę vertę. Akivaizdu, kad tvariai tvarkomi miškai leistų kurti taip trūkstamas papildomas darbo vietas regionuose ir kaimo vietovėse.
ES taip pat numatė konkrečias paramos programas, skirtas žemės ūkiui netinkamų teritorijų apželdinimui. Kita vertus, geriau prižiūrimi miškai sugeria daugiau anglies dvideginio. Vadinasi, kvėpuosime švaresniu oru.
Prie pokyčių kiekvienas galime prisidėti labai paprastai. Pradėkime nuo to, kad šį savaitgalį važiuodami į prekybos centrą pasiimsime vieną maišelį iš jau panaudotų krūvos.