Valstybė žmogui turi sudaryti sąlygas saugiai gyventi ir kurti, o pilietis valstybei atsilyginti drąsa ir pasiryžimu ginti savo valstybę. Liberalų sąjūdis neabejoja, kad tik toks abipusis ryšys leidžia įgyvendinti saugios šalies viziją.
„Grėsmė nacionaliniam saugumui regione, karinės konvencinės ir hibridinės agresijos pavojus tebėra aukštas, todėl narystė NATO ir kolektyvinė gynyba išlieka kertine Lietuvos saugumo sąlyga, o ES saugumo iniciatyvos ir Rytų partnerystė – prioritetinės sritys“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalai taip pat planuoja nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, užtikrinti piliečių konstitucinę teisę ir pareigą ginti tėvynę bei apsaugoti valstybę nuo kasdienybe tampančių kibernetinių atakų ir informacinio karo.
Motyvuota ir apginkluota kariuomenė
Liberalų lyderės teigimu, pavyko pasiekti, kad tarnyba kariuomenėje būtų ne prievolė, o galimybė. Šiuo metu į karo tarnybą šaukiami baigusieji mokyklas ir gimnazijas, išsaugant jiems galimybę įsitvirtinti studijų ir darbo rinkose.
„Žinoma, mes niekada neturėsime didelės kariuomenės, tačiau būdama maža, ji turi būti pikta tam, kad atgrasytų agresyvius kaimynus. O tai reiškia, kad mūsų kariai turi būti motyvuoti, gerai apginkluoti ir šarvuoti“, – teigia liberalų valdybos narys Egidijus Papečkys.
Liberalų sąjūdis siūlo aiškius žingsnius, kaip stiprinti Lietuvos kariuomenę, profesionalią, savanorišką ir privalomą karo tarnybą, didinti jos patrauklumą, plėsti kovinius pajėgumus, modernizuoti bei integruoti piliečius į šalies gynybą.
„Ir labai svarbu, kad kariuomenė būtų be apribojimų bei vienodai atvira tiek vaikinams, tiek merginoms, kurios nori ginti savo kraštą, taip pat krašto apsaugos savanoriai turėtų galimybę būti išrinktais į savivaldą“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Sutelkta piliečių jėga nematomo karo fronte
Liberalai laikosi nuomonės, kad ne tik kariai, bet ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Dėl šios priežasties svarbu skatinti savanoriškumą, sudaryti sąlygas visiems žmonėms bei visuomeninėms nevyriausybinėms organizacijoms įsitraukti į šalies gynybos organizavimą ir pasirengimą kariniam bei pilietiniam pasipriešinimui.
„Šiandien, kai vyksta ir nematoma agresija socialiniuose tinkluose „fake news“ pavidalu, tai itin aktualu. Kiekvienas mūsų galime reaguoti ir tam pasipriešinti demaskuodami, šviesdami bei mokydami krašto apsaugos mokyklose, ugdydami patriotiškumą“, – sako Liberalų sąjūdžio lyderė, pridurdama, kad liberalai yra paruošę priemonių planą neutralizuoti grėsmes socialinėje aplinkoje, informacinėje ir kibernetinėje erdvėje.
NATO – nacionalinio saugumo pagrindas
Okupuota Ukrainos dalis, kylanti pilietinė visuomenė Baltarusijoje, Rusijos atakos ir įtakos, militarizuota Karaliaučiaus sritis – tai esamos sąlygos, kurios gali sukelti realių grėsmių. Dėl šios priežasties Lietuvos narystė NATO išlieka nacionalinio saugumo pagrindu.
„Tik turime ne dengtis partnerių karine galia, o patys aktyviai dalyvauti organizuojant kolektyvinę gynybą“, – sako E. Papečkys.
Liberalai neabejoja, kad turi būti išlaikyta nuolatinė NATO valstybių pajėgų rotacija ir tęstinis saugumui reikiamų užtikrinti pajėgų buvimas Lietuvoje, o taip pat – stiprinama karinė infrastruktūra, teikiamas logistinis palaikymas bei materialinė parama.
Įnešdama savo indėlį į pasaulio saugumą, Lietuva ir toliau turi vykdyti savo pareigą tarptautinei bendruomenei dalyvaudama tarptautinėse taikos palaikymo bei kito pobūdžio operacijose ir misijose, taip pat – kovodama su terorizmu ir piratavimu.
Stiprūs ryšiai su strateginiais partneriais
„Krašto gynyba yra susijusi ir su strateginiais partneriais, todėl turime stiprinti ryšius su JAV, Lenkija ir kitomis šalimis tam, kad būtume kartu pasiruošę atremti visas grėsmes, kurios gali kilti“, – sako su Liberalų sąjūdžiu rinkimuose dalyvaujantis politologas Raimundas Lopata.
Tad siekiant viso regiono saugumo, liberalai siūlo plačiau bendradarbiauti su tokių pačių interesų turinčiomis ir NATO nepriklausančiomis Skandinavijos šalimis, o taip pat palaikyti glaudžius ryšius su Ukraina, Sakartvelu ir Moldova.
Pasak R. Lopatos, partnerystės plėtra už Lietuvos ribų taip pat yra saugumo garantas. „Šiame kontekste Rytų partnerystė tam ir skirta – politiškai labai svarbu bendradarbiauti su tomis valstybėmis, kurios pasiryžusios orientuotis į Vakarus gynybos srityje“, – pabrėžia jis.
Krašto apsaugai – didesnis finansavimas
„Mes žinome, kad užtikrintai krašto apsaugai reikalingi finansai, todėl sieksime juos nuosekliai didinti“, – sako E. Papečkys, pridurdamas, kad valdančioji dauguma ir Vyriausybė, turėdama visas galimybes, nevykdė šio įsipareigojimo, permesdama jį būsimoms vyriausybėms ir neapibrėžtam laikui.
Tačiau didinant finansavimą, nebus pamiršta ir lėšų panaudojimo kontrolė: mokesčių mokėtojai turi žinoti, kur išleidžiami jų pinigai.
O juos – liberalų įsitikinimu – būtina investuoti į mokslą ir technologijas gynybos srityje, skatinti Lietuvos gynybos pramonės įmones įsitraukti į vykdomus pirkimus, palaikyti jų siekį kaip lygiaverčiams partneriams dalyvauti bendruose Europos projektuose.
„Kai bus užtikrintas glaudus ryšys tarp krašto apsaugos ir žmonių teisių bei laisvių, kai atsiras daugiau pagarbos, pripažinimo, mes pajusime, kad gyvename saugioje, modernioje ir vakarietiškoje valstybėje“, – apibendrina liberalų siekius krašto apsaugos srityje lyderė V. Čmilytė-Nielsen.